2014-10-25
Seime įregistruotas profesinių sąjungų įstatymo pataisų projektas, siūlantis įvesti profsąjungoms reprezentatyvumo kriterijus. Pasak projekto rengėjų, šis sumanymas yra skirtas skatinti „kolektyvinių sutarčių pasirašymą Lietuvoje“. Tuo tarpu projekto oponentai pastabi, kad siūlomos pataisos prieštarauja LR Konstitucijai ir iš esmės versdamos laisvąsias profsąjungas jungtis į konfederacijos sudėtį, pažeidžia tiek pačių profsąjungų, tiek ir visų dirbančiųjų teises.
Kaip skelbėme anksčiau, profsąjungų reprezentatyvumo tema diskutuota Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“. Kriterijų įvedimo būtinybę mėgino įrodinėti LPSK pirmininkas A. Černiauskas ir buvęs šios organizacijos pirmininkas, o dabar – LR Seimo narys A. Sysas. Tuo tarpu LPS „Sandrauga“ atstovai K. Juknis ir Ž. Čeplauskė palaikė LR Teisės departamento išreikštą poziciją, kad siūlomos pataisos prieštarauja LR Konstitucijai, bei aiškino, kokios žalos tokios pataisos gali atnešti tiek profsąjungoms, tiek kiekvienam dirbančiajam.
Emocijos nenurimo ir po laidos. Projektą inicijavusi organizacija išplatino pareiškimą, kuriame oponentus apkaltino priešinimusi „skaidrumą ir efektyvumą skatinančiam įstatymui“, bei pakartojo savo argumentus, kodėl šis įstatymo projektas, jų nuomone, yra reikalingas.
Atsakydama į pasirodžiusius kaltinimus, LPS „Sandrauga“ primena, kad įstatymo projektas visų pirma prieštarauja LR konstitucijos 50 ir 29 straipsniams. Tokią išvadą yra pateikęs ir projektą vertinęs LR Seimo Teisės departamentas.
Priešingai negu teigia projekto iniciatoriai, įstatymo pataisų projektas nebuvo derintas su visomis profsąjungomis. Tiesą sakant, būtent skaidrumo trūkumu būtų apkaltinti ir patį įstatymo pasiūlymą, kuris buvo laikomas paslaptyje, iki kol to neišviešino LPS „Sandrauga“ ir „Solidarumas“.
Aiškumo trūksta siūlymo argumentacijoje – kaip siūlomi įvesti konkretūs kriterijai siejasi su deklaruojamu tikslu, bei ar yra paremti adekvačiais. Kitaip tariant, kokiu būdu 10 metų veiklos ar atstovavimo 3 procentams dirbančiųjų kriterijai skatins profsąjungas gausiau pasirašinėti kolektyvines sutartis?
Abejotinas ir vienas pagrindinių projekto argumentacijos teiginių, kad „profesinės sąjungos pradeda konkuruoti viena su kita, o ne siekti pagrindinio tikslo – gerinti sąlygas dirbantiesiems ir atstovauti jiems“. Tačiau profsąjungų tarpusavio sveika konkurencija skatina šias organizacijas varžytis dėl narių geriau atstovaujant, kvalifikuočiau ginant, sudarant palankesnes narystės sąlygas, siūlant daugiau paslaugų dirbantiesiems ir taip toliau.
Pavyzdžio, kas nutinka kai tarpusavio konkurencijos nebelieka ir kolektyvinę sutartį su darbdaviu pasirašo viena (kad ir pati reprezentatyviausia profsąjunga), toli ieškoti nereikia: tai pačiai įstatymą inicijuojančiai organizacijai pasirašius kolektyvinę sutartį su „Maxima“ vadovais, šios įmonės darbuotojai dar ir šiandien keikia VISAS profsąjungas.
Parengė Rūta Geležinė