2015-01-30 
Lietuvos žiniasklaida skelbia, kad lietuviškąjį litą pakeitęs euras, kartu pakeitė ir mūsų tautiečių atlyginimų lūkesčius – keičiantieji ar ieškantieji darbo nustojo dairytis į minimalų atlyginimą siūlančius darbus ir prašo didesnio atlygio, negu už analogišką darbą gaudavo anksčiau.
Kartu su atėjusiu euru, atėjo ir noras gauti didesnes algas, skelbia LRT naujienų tarnyba. Jie pastebi, kad pirmieji didesnių atlyginimų prašyti suskubo vadovai, tačiau noras uždirbti daugiau neaplenkia ir žemesnių grandžių darbuotojų – jau nuo vasaros pabaigos pastebima, kad keičiantieji ar ieškantieji darbo darbuotojai dairosi į aukštessnius atlyginimus siūlančius darbdavius, nei anksčiau. Tiesa, verslininkai kelti darbo užmokesčio kol kas nesiskubina.
Naujienų tarnybos duomenimis, pastebima tendenciją, kad dirbantieji nėra linkę kreiptis į savo viršininką su prašymu pakelti algą: dažniausia to priežastis – baimė sulaukti nemalonių padarinių ar net prarasti darbą. Personalo atrankų specialistai skaičiuoja, kad maždaug kas penktas darbuotojas laukia, kol jam atlyginimą pakelti sugalvos pats vadovas. Ta pati statistika taip pat skelbia, kad tarptų, kurie vis dėl to išdrįsta paprašyti didesnės algos – 40 proc. išgirsta teigiamą atsakymą.
Lietuvių polinkis atlyginimą kelti tiesiog keičiant darbą atsispindi ir specialistų paieškos portalo cvmarket.lt skelbiamuose duomenyse. Čia pastebima, kad didžioji dauguma mūsų tautiečių sutiktų dirbti už mažiausiai 435 – 579 Eur atlygį. Tarp šiuo metu darbo ieškančių asmenų, tik 1,4 proc. sutiktų dirbti už minimumo nesiekiantį atlygį. 2007 metais tokių buvo 11 kartų daugiau.
Tiesa, darbdaviai neskuba reaguoti į šias darbuotojų nuomonės tendencijas. Jeigu gali mokėti mažiau, dažniausiai darbdavys ir renkasi mokėti mažiau. LRT duomenimis, smulkieji verslininkai tai teisina tradiciniu „nėra pinigų“, o stambieji žada pagalvoti po poros mėnesių.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis LRT.lt ir cvmarket.lt inf.