„Termolink“ vadovas: „Indėlis į būsimą darbuotojo pensiją – socialiai atsakingos įmonės požymis“

2018-07-24

Pramonės šilumos inžinerijos įmonė „Termolink“ savo darbuotojams taiko įvairias motyvacijos priemones, tarp kurių – ir darbdavio įmokos į trečios pakopos pensijų fondus. Tokią galimybę įmonė pasitelkė nuo 2014 metų.

Pasak šią motyvacijos priemonę darbuotojams pasiūliusio „Termolink“ direktoriaus Valdo Garmaus, tai – ir darbdaviui, ir darbuotojams naudingas sprendimas. Be to, jis atspindi įmonės socialiai atsakingą požiūrį į darbuotojus bei jų ateitį.

Trečios pakopos fondus atrado kaip alternatyvą banko indėliams

V. Garmus pasakoja, kad „Termolink“ pirmąsias sutartis dėl įmokų darbuotojams į trečios pakopos pensijų fondus pasirašė prieš ketverius metus. Išnagrinėjusi ir įvertinusi įvairių pensijų fondų valdytojų sąlygas, bendrovė pasirinko kaupimą „INVL Asset Management“ pensijų fonduose.

Bendrovėje „Termolink“ dirba 43 darbuotojai, daugiausiai inžinieriai. Trečdalis iš jų vietoj priedo prie atlyginimo pasirinko galimybę gauti darbdavio įmoką į pensijų fondą. Įdomu, kad šią motyvavimo priemonę atrado pats įmonės direktorius, ieškodamas alternatyvų banko indėliams, kurie nebenešė palūkanų ir net ėmė prarasti dalį vertės dėl infliacijos.

„Pats domiuosi investavimu, todėl atidžiau pasidomėjęs pensijų fondais ir galimybe darbuotojus motyvuoti mokant įmokas jų būsimai pensijai, supratau, kad tai abiem pusėms geras sprendimas. Darbuotojas gauna dvigubą naudą: darbdavys jam išmoka gerokai didesnę sumą nei galėtų išmokėti kaip priedą prie atlyginimo, o dar šios lėšos ir investuojamos. Tokiu būdu investuotas kapitalas generuoja papildomą investicinę grąžą, – privalumus vardija V. Garmus. – Šias naudas darbuotojai gauna neprarasdami pagrindinio pinigų, esančių banko sąskaitoje, privalumo – turto likvidumo. Jiems svarbu žinoti, kad iškilus nenumatytoms aplinkybėms, jie galės pasinaudoti trečios pakopos pensijų fonde sukauptomis lėšomis.“

Darbdavys gali išmokėti didesnes sumas su tuo pačiu biudžetu

Vadovas įvertina ir pozityvų aspektą darbdaviui – dėl mokestinių privalumų, turėdamas tą patį biudžetą premijoms ir priedams, jis darbuotojui gali į jo trečios pakopos pensijų fondą sumokėti gerokai didesnę sumą nei mokėtų priedą prie atlyginimo. Tai leidžia prisidėti prie darbuotojų gerovės kūrimo senatvėje ir didina jų motyvaciją.

Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui taip pat pabrėžia šio pasirinkimo naudą ir darbdaviui, ir darbuotojams.

Darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, skaičiuojant pagal nuo kitų metų įsigaliosiančią mokesčių sistemą, bendri darbo vietos kaštai yra tokie patys, ar jis išmokėtų 100 eurų priedą darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurus į jo pensijų fondą. Tuo tarpu tokiu būdu darbuotojo į pensijų fondą gaunama suma – net 68 procentais didesnė.

„Tai – ženklus skirtumas. Taigi, pasitelkdamas šią motyvavimo priemonę, darbdavys gali išmokėti darbuotojui daugiau pinigų, kurie skirti jo ateičiai“, – privalumus vardija dr. D. Kolmatsui.

Toks kaštų efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojo metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie mokami išmokant priedą prie atlyginimo.

Remiantis iki 2019 m. galiojančia mokestine sistema, darbdavio mokamiems mokesčiams taikomas valstybinio socialinio draudimo įmokų mokestis (31,18 proc.), o darbuotojo mokamiems mokesčiams – gyventojo pajamų (GPM, 15 proc.) ir sveikatos bei pensijų socialinio draudimo įmokos (iš viso 9 proc.). Tuo tarpu nuo 2019 metų išmokant priedą prie atlyginimo bus taikomas GPM (20 proc.), darbdavio socialinio draudimo įmoka (1,47 proc.) ir darbuotojo socialinio draudimo įmoka (19,5 proc.).

Skaičiuojant pagal dabartinę mokesčių sistemą, tokiu būdu gaunamas darbo vietos kaštų efektas yra per 70 proc., o pagal naują mokestinę sistemą jis keisis nežymiai ir sieks beveik 68 proc., nevertinant NPD.

Pasak D. Kolmatsui, šį mokestinį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai. Be to, įmokų į fondus sistema pasižymi lankstumu – galima pasirinkti, kiek ir kada jų mokėti, todėl darbdavys gali planuoti įmokas pagal savo įmonės rezultatus, sezoniškumą ar kitas aplinkybes.

Gali būti patraukliau nei sporto klubo narystė

„Termolink“ vadovas įsitikinęs, kad valstybės suteikiamos mokestinės lengvatos kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose sudaro puikias sąlygas taupyti ateičiai.

„Kiekvieno socialiai atsakingo darbdavio pareiga yra apie tokią galimybę informuoti darbuotojus ir įtraukti ją į įmonės darbuotojų motyvavimo sistemą. Manau, kad visi kaupiantys pensijai darbuotojai pirmiausiai turėtų pasinaudoti šiomis valstybės suteiktomis galimybėmis“, – sako „Termolink“ direktorius.

Pasak jo, daugumą tradicinių skatinimo priemonių darbuotojai gali įsigyti ir patys, todėl jiems iškyla klausimas, kas yra geriau – ar, pavyzdžiui, sporto klubo narystė, ar priedas prie algos. Su trečios pakopos pensijų fondu tokių klausimų neiškyla – vienareikšmiškai darbuotojui finansiškai yra naudingiau, kai įmokas į jo pensijų fondą moka darbdavys.

Pensijai kaupiantys darbuotojai vertina pozityviai

„Termolink“ vadovas pastebi, kad darbuotojų, pasirinkusių gauti darbdavio įmokas į savo trečios pakopos pensijų fondą, atsiliepimai – vienareikšmiškai pozityvūs.

„Daugumos kaupiančių darbuotojų nuomonė panaši – emociškai sudėtingiau pačiam atidėti taupymui dalį gauto atlyginimo. Todėl, kai šią funkciją atlieka darbdavys, viskas daug paprasčiau“,– sako jis.  Vis dėlto V. Garmus pastebi, kad aktyviausiai šią motyvacijos priemonę renkasi vyresni darbuotojai.

„Mūsų kolektyvas labai jaunas – amžiaus vidurkis 36 metai. Pastebime, kad kuo jaunesni darbuotojai, tuo jie labiau nori pinigų „čia ir dabar“, nors priedais išmokama mažesnė suma nei pasirinkus įmoką į pensijų fondą. Vis dėlto vyresni žmonės jau įvertina ir išnaudoja galimybę savo uždirbtus pinigus kaupti ir „įdarbinti“ gaunant papildomos grąžos“, – pastebi V. Garmus.

Vadovo teigimu, darbuotojai puikiai suvokia, kad kaupimas pensijai nėra trumpalaikė priemonė ir kad maksimalią naudą jie gaus tada, kai išeis į pensiją.

Jauniausi gali laimėti daugiausiai

Tuo tarpu dr. D. Kolmatsui pabrėžia, kad būtent jauniausi darbuotojai turi didžiausius privalumus kaupdami trečios pakopos pensijų fonduose.

„Nors pradėti kaupti trečios pakopos pensijų fonde negali būti per vėlu, vis dėlto daugiausiai laimi pradedantys kuo anksčiau, o ypač gali išlošti jaunimas. Laikas yra viena svarbiausių sąlygų, lemiančių, kiek sukaupsime ateičiai, todėl apie pensiją reikia pagalvoti iškart pradėjus dirbti – tuomet kaupimui bus galima skirti mažesnes sumas“, – pabrėžė specialistė.

Pasak dr. D. Kolmatsui, norint pensijoje priartėti prie 80 proc. ligtolinių pajamų, rekomenduojama kaupti ne tik antros, bet ir trečios pakopos pensijų fonduose. Kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnę dalį pajamų jam reikia atsidėti šiam tikslui.

Ekspertai žmogui iki 30 metų rekomenduoja kaupimui pensijai atidėti 10 proc. uždirbamų pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai sulaukus 40 metų, gali neužtekti ir penktadalio atlyginimo tam, kad pavyktų užsitikrinti orią pensiją.

Prisidedant darbdaviui, lengviau pasiekti rekomenduojamą įmoką

Pasak specialistės, jei būtų išnaudojamas kaupiant su darbdavio prisidėjimu gaunamas mokestinis efektas, rekomenduojamą mėnesio įmoką į trečios pakopos pensijų fondą – dešimtadalį gaunamų pajamų – būtų galima pasiekti daug lengviau.

Reikia žinoti ir tai, kad jei pinigai iš trečios pakopos fondo yra išsiimami anksčiau nei praėjus penkeriems metams nuo kaupimo pradžios ir nesulaukus nustatyto amžiaus, remiantis dabartine mokesčių sistema, taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, kuris nuo 2019 metų jau sieks 20 proc. Taip pat kaupiant pensijų fonduose taikomi mokesčiai.

„Raginame nepamiršti, kad darbdavio kaupimas pensijų fonduose yra ilgalaikio skatinimo priemonė, kuria siekiama sukaupti lėšų senatvei“,  – sakė dr. D. Kolmatsui.

Verslo žinių info.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *