2018-08-24
Padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA), bendras ekonominis augimas didino šalies gyventų pajamas. Gyventojų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, per metus ūgtelėjo 12,4%.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 Eur. Tai yra beveik 98 Eur, arba 12,4%, daugiau negu prieš metus, informuoja „Sodra“.
Trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu didesnes pajamas. Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 Eur, o kas šešto pajamos padidėjo iki 20 Eur.
„Daugelio minimalią ar mažesnę algą pernai uždirbusių darbuotojų pajamos padidėjo daugiau negu tik MMA pokytis. Ryškesnis pajamų padidėjimas labiau būdingas jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikalingos patirties, todėl jų alga buvo padidinta. Formaliai – tik tiek, kiek didėjo MMA – dažniau augo mažų įmonių darbuotojų algos“, – teigia Julita Varanauskienė, „Sodros“ vyriausioji patarėja.
Pasak jos, spartesniam mažų pajamų didėjimui įtakos turėjo ir minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas. Darbuotojų, už kuriuos reikia sumokėti papildomą įmoką, skaičius nuolat mažėja – birželio mėnesį tokių buvo 30.000 – maždaug trečdaliu mažiau negu sausio mėnesį. Bendras apdraustųjų skaičius ar asmenų, kuriems taikomos šio reikalavimo išimtys, skaičius per tą patį laikotarpį beveik nesikeitė.
Didėjant pajamoms, didėja ir su darbo užmokesčio dydžiu susietos socialinio draudimo išmokos – ne tik indeksuojamos pensijos, bet auga ir ligos, motinystės, nedarbo atveju išmokamos sumos. Antrą ketvirtį išlaidos nedarbo ir ligos draudimui didėjo sparčiau negu šių rūšių draudimo įmokų vertė.
„Nedarbo draudimo išlaidų didėjimas susijęs su nuo 2017 m. liepos mėn. įsigaliojusiais nedarbo draudimo įstatymo pakeitimais – sumažėjo stažo reikalavimai nedarbo draudimo išmokai gauti, pailgėjo išmokos mokėjimo trukmė ir padidėjo pati išmoka – jos santykis su darbo užmokesčiu. Ligos draudimo išlaidų didėjimui be kita ko įtakos turi ir prociklinė elgsena – susirgę žmonės ekonominio pakilimo metu drąsiau ima nedarbingumo pažymėjimus, o jų trukmė būna ilgesnė“, – sako p. Varanauskienė.
VZ.lt info.