2018-08-30
Bendrovių vadovai, kurie gauna mažesnes algas už savo kolegas rinkoje, yra keturis kartus labiau linkę pradėti atleidinėti darbuotojus, rodo Niujorko valstijos universiteto tyrimas. Tyrėjai išanalizavo 1992-2004 m. duomenis, susijusius su S&P 500 indekso bendrovių v
adovų atlyginimais bei pranešimais apie darbuotojų atleidimus.
Atsižvelgę į veiksnius, kurie galėjo daryti įtaką darbuotojų atleidimui (sektoriaus sąlygos, bendrovės dydis bei rezultatai ir k.t.), tyrėjai padarė išvadą, kad vadovai, kuriems mokama „nepakankamai“, buvo keturis kartus labiau linkę pranešti apie darbuotojų atleidimą.
„Kalbant apie strateginius sprendimus, kuriuos gali padaryti vadovas, kad gautų didesnį atlyginimą, atleidimai yra vienas iš lengviausių sprendimų. Lyginant su kitais sprendimais – sujungimais ar įsigijimais – darbuotojų atleidimui įprastai nereikia akcininkų, valdybos ar prievaizdų sutikimo. Be to, atleidimų įgyvendinimas neužtrunka metų metus. Nuspręsti dėl atleidimų galima per naktį“, – tyrimo aprašyme teigia Scottas Bentley, vienas iš studijos autorių.
Anot jo, vadovai, kaip ir visi kiti samdomi darbuotojai, lygina savo uždarbį su kolegų algomis kitose bendrovėse. Skirtingai nuo vidutinio darbuotojo, vadovas gali priimti strateginį sprendimą, kuris nulems jo algos dydį.
Tyrėjai teigia, kad kai vadovas gauna didesnę algą nei būdinga rinkoje, tada polinkis atleidinėti žmones išnyksta. „Mes atskleidėme, kad kai vadovo alga tampa tokia pati ar didesnė už vadovų kitose bendrovėse, tikimybė skelbti atleidimus smarkiai sumažėja“, – sako p. Bentley.
Tyrėjų teigimu, praėjus metams po atleidimų, vadovo alga įprastai padidėdavo. Tačiau tik tuo atveju, jei atleidus žmones, pagerėdavo bendrovės rezultatai.
„Nors yra atvejų, kai vadovo uždarbis augdavo net tuo metu, kai rezultatai pablogėdavo, daugeliu atvejų, jei bendrovės akcininkai negaudavo naudos iš atleidimų, geresnio rezultato nesulaukdavo ir vadovas“, – pastebi p. Bentley.
Verslo žinių informacija (vz.lt)