2018-10-12
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo atsisakoma mokytojų valandinės tarifinės darbo apmokėjimo sistemos ir pereinama prie mėnesinės pareiginės algos – etatinio darbo apmokėjimo. Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvedamas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, esminės darbo apmokėjimo sąlygos nesikeičia.
Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad biudžetinės įstaigos privalo turėti darbo apmokėjimo sistemą, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Įsigaliojus Įstatymui, įstaigos darbo apmokėjimo sistema turi būti papildyta nuostatomis, susijusiomis su pastoviosios dalies koeficiento didinimo ir darbo krūvio sandaros nustatymo kriterijais. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka turi būti atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros.
Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, etatinis darbo apmokėjimas, reglamentuojamas Įstatymu, nekeičia mokytojų darbo laiko normos. Pagal Įstatymo 5 priedo 4 punktą, aukščiau nurodytiems mokytojams nustatomas 36 valandų per savaitę darbo laikas (kontaktinės ir nekontaktinės valandos). Atkreiptinas dėmesys, kad šalims, kaip ir anksčiau, nedraudžiama galiojančioje darbo sutartyje sulygti dėl papildomo ar padidėjusio darbo masto (darbo krūvio), nepažeidžiant DK 114 straipsnio 2 dalyje nustatytų maksimalių darbo laiko normų (darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį).
Pažymėtina, kad etatinio darbo apmokėjimo įvedimas nekeičia mokytojo darbo laiko normos, todėl tai nėra pagrindas mažinti mokytojo darbo laiką, o tuo pačiu keisti ir darbo užmokestį. Tačiau, kaip ir anksčiau, tai galėtų būti daroma esant kitoms objektyvioms aplinkybėms, pavyzdžiui, mažėjant mokinių skaičiui ir pan.
Darbo sutarties sąlygų keitimą reglamentuoja DK 45 straipsnis, pagal kurio 1 dalį pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos (DK 45 straipsnio 2 dalis). Darbuotojui sutikus, darbo sutarties pakeitimas (nurodant keičiamą darbo sutarties punktą ir pagrindą, kuriuo keičiama darbo sutartis) įforminamas darbo sutartyje (patvirtinant tai šalių parašais) ir įteikiant darbuotojui pranešimą apie pasikeitusias darbo sąlygas, kaip nustato DK 44 straipsnio 4 punktas.
Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal DK 57 straipsnio 3 dalį). Pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojas įspėjamas prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Nutraukus darbo santykius DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 57 straipsnio 8 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant darbo santykius pagal DK 57 straipsnį atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka (DK 57 straipsnio 9 dalis), kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 9 ir 10 straipsniai.
Informuojame, kad visi iškilę nesutarimai tarp šalių dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, darbo sutarties nutraukimo, galutinio atsiskaitymo ir kt. sprendžiami darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjančius organus (DK 216 straipsnis). Informacija apie darbo ginčų komisijas pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, skiltyje „Darbo ginčai“.