„Laiko sukiojimo“ poveikis dirbančiam žmogui

2018-10-16

Paskutinį spalio sekmadienį laikrodžio rodikles, galbūt paskutinį kartą, teks pasukti viena valanda atgal. Tuomet ne tik bus sunkiau keltis, bet, ir kai kurių specialistų teigimu, gali sumažėti darbingumas, suprastėti žmogaus savijauta. Medikų teigimu,pexels-photo-707582 sutrikęs biologinis laikrodis kai kuriuos veikia neigiamai ir, ko gero, atneša daug daugiau žalos nei vadinamosios ekonominės naudos.

Specialistai teigia, kad daugumai žmonių „adaptacinis“ periodas būna ypač įtemptas, sumažėja darbingumas, o tai blogina psichologinę žmogaus būseną, sukelia bendrą organizmo nuovargį.

Europos Komisija praeitą mėnesį pranešė siūlanti Europos sąjungos narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų. ES narės turi pačios nuspręsti, koks laikas bus paliktas – vasaros ar žiemos. Anot, Europos Komisijos Komisarės Violetos Bulc, siekiama, kad pokyčiai būtų įgyvendinti kordinuojantis šalims kaimynėms, siekiant „apsaugoti vidinės rinkos funkcionavimą ir išvengti fragmentacijos“, galinčios kilti bendrijoms narėms nustatant skirtingus laikus.

Europos Sąjunga vasaros ir žiemos laiką kaitoliojo 12 metų. Daugumoje Europos šalių tokia praktika atsirado taupant energiją per Pirmąjį pasaulinį karą. Tačiau Europos Komisija sako, kad energijos taupymo argumentas nebėra toks tvirtas modernioje ekonomikoje, o žmonės vis daugiau skundžiasi dėl laiko sukiojimo keliamo poveikio sveikatai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ savo ruožtu atliko nedidelę darbuotojų apklausą. Apklausoje dalyvavo 319 respondentų, iš kurių net 89 procentai laiko nesukiotų. Laiko sukiojimas darbuotojams mažina darbingumą, darbuotojai tampa vangesni, pirmoje dienos pusėje darbą atlieka lėčiau, sumažėja atliekamų darbų produktyvumas, kokybė, padaroma daugiau klaidų, darbuotojai tampa irzlūs, dėl ko darbovietėse gali įsivyrauti konfliktų su darbdaviu tikimybė.

Darbo dienos įprastas ritmas apsunkinamas itin anksti besikeliantiems darbuotojams: pavyzdžiui, viešojo transporto vairuotojams. Darbuotojai teigia, kad pasikeitęs bioritmas apsunkina susikaupimą prie vairo, sumažina apdairumą. Žinoma, prisitaikyti prie pakeisto laiko gali būti sunkiau ir darbuotojams dirbantiems pamainomis. Taigi, net iš nedidelės apimties apklausos rezultatų galima spręsti, kad laiko sukiojimas turi labiau neigiamų pasekmių nei teigiamų.

LPS „Sandrauga“ informacija

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *