2018-10-29
Krovinių gabenimas buvo ta sritis, kurioje darbdavys dažniausiai su vairuotojais sudarydavo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nuo 2017 m. liepos įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui atsirado naujovių, su kuriomis iki šiol nesusipažinę daugelis darbuotojų, ypatingai t
olimųjų reisų vairuotojai. Vis dar atsiranda darbdavių, kurie manipuliuoja darbuotoju žalos atlyginimo klausimu. Kaip rodo LPS „Sandrauga“ praktika, šie atvejai dar dažnesni, jeigu vairuotojas pasitaiko iš trečiųjų šalių.
Vadovaujantis Darbo kodeksu, dabar galima numatyti ribotą darbuotojo atsakomybę, kuria galima išsireikalauti žalą, neviršijančią trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžio. Žinoma, atsiranda atvejų, kai žala padaryta dėl didelio darbuotojo neatsargumo, tokiu atveju žalos atlyginimas gali siekti ir pusės metų vidutinio darbo užmokesčio dydį (didelis nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai darbuotojas nevykdo konkrečių pavedimų elgtis atsargiai ir rūpestingai).
Vadovaujantis Darbo kodeksu 154 straipsniu, darbuotojas atlygina visą žalą, jeigu:
- Žala padaryta tyčia (kai galima įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus);
- Žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
- Žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotikų toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
- Žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
- Darbdaviui padaryta neturtinė žala (šiurkštus darbo drausmės pažeidimas: darbuotojas diskredituoja darbdavio vardą, dėl ko darbdavys gali patirti realias neigiamas pasekmes; tebedirbantis vairuotojas viešoje erdvėje paskleidžia darbdavio dalykinę reputaciją žeminančius bei tikrovės neatitinkančius teiginius);
- Kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Žalos išieškojimo tvarka
Vadovaujantis Darbo kodekso 156 straipsniu, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.