2019-01-25
Naršydami darbo skelbimų svetainėse tikriausiai dažnai atkreipiate dėmesį, kad konkretus atlygis nenurodomas. Vietoje to rašoma, kad įmonė siūlo laiku mokamą, stabilų, konkurencingą darbo užmokestį su visomis socialinėmis garantijoms, – tai, ką ir taip darbdavį įpareigoja įstatymai. Antradienį Seime buvo siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nuro
dyti siūlomą darbo užmokestį. Kol vieni ekspertai tikina, kad viešumas atneš tik naudos ir skaidrumo, kiti gūžčioja pečiais, mat tai gali tapti ir darbuotojų apgaule.
Nurodoma IT įmonių ir užsienio pasiūlymuose
Antradienį Seime buvo siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Kaip skelbė ELTA, pagal siūlomą projektą, darbdavys, skelbdamas darbo pasiūlymą ir siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį ir šio dydžio intervalą.
Darbo skelbimų portalo „CV Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, atlyginimo nurodymas darbo skelbime atneštų skaidrumo. Be to, esą tai yra įprasta praktika Vakarų Europoje bei JAV – ekonomiškai stipriose šalyse, tačiau jau ir Centrinės bei Rytų Europos šalys pradeda naudoti šią praktiką, pavyzdžiui, Latvija ir Kroatija. Anot jos, vos 5 proc. darbdavių darbo skelbimuose nurodo darbo užmokestį. Dažniausiai tai būna IT įmonės ir darbo pasiūlymai užsienyje.
Atlyginimų skelbimas – apgaulė darbuotojui
Tuo metu tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „HR Factory“ vadovės Laurynos Girėnienės nuomone, privalomas atlyginimo nurodymas skelbime tam tikrais atžvilgiais gali būti naudingas ieškantiems darbo, tačiau bendrai tiek įmonėms, tiek kandidatams jis gali būti mažiau vertingas.
Patys kandidatai, atmetę skelbimus su nurodytais žemesniais atlyginimo rėžiais, taip pat greičiausiai atmes ir galimybę įrodyti potencialiems darbdaviams, kad yra verti didesnio užmokesčio. Lietuvos darbo rinka yra pernelyg įtempta, o įmonių poreikiai – per daug skirtingi, kad galėtume tiesiog vadovautis rėžiais, atmesdami asmenines kandidatų savybes ir tai, ką gali pasiūlyti įmonės ne finansine prasme“, – dėsto ekspertė. L. Girėnienė atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio skelbimas kandidatams gali būti ir apgaulinga informacija, mat paprastai atlyginimas neapima visos naudos, kurią darbuotojas gauna iš darbdavio.
Atlygį nustato pagal akių spalvą
Žmogiškųjų išteklių ekspertės teigimu, Lietuvoje vis dar neturime atlyginimų skelbimo tradicijos pirmiausia dėl šalies dydžio. Anot L. Girėnienės, naujo projekto iniciatoriai lygina Lietuvos rinką su JAV, cituodami ten atliktus tyrimus, tačiau toks lyginimas esą nėra tikslus, mat tiek rinkos dydis, tiek darbo kultūra itin skiriasi. Maža to, ji pabrėžia, jog statistikos, kad darbo atlyginimo indikavimas darbo skelbime kažkaip lemia darbo rinkos svyravimus, taip pat nėra.
„Lietuvoje didžiosios kompanijos, ypač užsienio kapitalo, dažnai turi griežtus atlyginimo rėžius. Mažos ir vidutinės įmonės – lankstesnės, jos gali atlyginimą ir užduotis priderinti prie konkretaus kandidato sugebėjimų. Tačiau tiek vienos, tiek kitos nori išsaugoti savo konkurencinį pranašumą ir „know how“, kuris padeda pritraukti daugiau kandidatų tokioje įtemptoje rinkoje. Gyvenant mažoje šalyje informacija apie konkurentus yra itin jautri“, – įsitikinusi L. Girėnienė.
lrt.lt info.