Darbdaviai turėtų suklusti: darbuotoją galima atleisti ne už kiekvieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

2019-02-12

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tačiau jo atleidimą pripažino neteisėtu, nors Darbo kodekso 58 straipsnis nustato, kad darbdavgg (1)ys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Nagrinėtoje byloje darbdavys kaltino darbuotoją atskleidus konfidencialią informaciją konkuruojančiam subjektui, tokį darbuotojo poelgį traktavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei tuo pagrindu nutraukė su juo darbo sutartį.

LAT konstatavo, kad nors Darbo kodekso normos keitėsi, tačiau teismų praktika sprendžiant, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, išlieka nepakitusi: būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, pažeidimo sukeltus nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius.

Kadangi komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas konkuruojantiems asmenims gali sukelti itin neigiamus padarinius jos turėtojui ir sudaro prielaidas kilti žalai ateityje, tai pripažintina, jog darbdavys gali netekti pasitikėjimo komercinę paslaptį atskleidusiu darbuotoju. Vien tik toks pasitikėjimo praradimas gali sudaryti pagrindą darbo pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu. Nagrinėtoje byloje Teismas sutiko, kad darbdavio pasitikėjimas pardavimo vadybininko pareigas einančiu darbuotojų yra reikšmingas. Įvertinęs ankščiau nurodytus argumentus, Teismas pripažino darbuotoją padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Tačiau Teismas nurodė, kad darbo pareigų pažeidimas, net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas padarytas pakartotinai per paskutinius 12 mėnesių, savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją ir darbo sutartį nutraukti tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga.

Parinkdamas, kokią drausminę nuobaudą taikyti, darbdavys taip pat turi įvertinti ne tik skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui, bet ir darbuotojo požiūrį į padarytą pažeidimą (ar jis pripažįsta kaltę, ar kritiškai vertina savo elgesį): tai parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys ir nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Pasak LAT, jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Iš Teismo išaiškinimo galima manyti, kad jeigu šiurkštų darbo pareigų pažeidimą padaręs darbuotojas pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, už šį pažeidimą jo atleisti nebegalima.

Nagrinėtoje byloje darbdavys įrodė, jog darbuotojas atkleidė komercinę paslaptį, tačiau neįrodė, kad tai darydamas jis veikė ne darbdavio, bet savo interesais, siekė gauti naudos ar kad tokiais veiksmais darbdaviui padarė žalos — išskyrus tai, kad darbdavys neteko pasitikėjimo šiuo darbuotoju. Darbuotojas gana ilgai dirbo pas darbdavį ir jo darbu buvo patenkintas tiek darbdavys, tiek ir klientai.

Teismas taipogi konstatavo, kad tarp darbuotojo ir darbdavio buvo kilęs konfliktas dėl darbo apmokėjimo, ir kad darbdavys siūlė darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Taigi darbdavys jau anksčiau buvo išreiškęs siekį nutraukti su atsakovu darbo santykius, todėl tai galėjo daryti įtaką jam priminant sprendimą, kokią nuobaudą taikyti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Įvertinęs aplinkybių visumą Teismas konstatavo, kad atleidimas neteisėtas.

vz.lt informacija čia