Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas – niekuo neįpareigojanti iliuzija

2019-05-28

Kelių Valstiečių partijos seimo narių grupė pateikė Lietuvos Respublikos socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą, kuris šiandien pakartotinai bus svarstomas Trišalės tarybos posėdyje. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pateiktojo įstatymo projekto tikslai geranoriški ir nuoširdūs, tačiau, pradedant nagrinėti įstatymo projekto nuostatas, gražiosios iliuzijos dingsta. Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas – tai nesusipratimas, kliudantis sklandžiam profesinių sąjungų darbui bei apsunkinantis visą derybų procesą tarp šalių, kuris ir taip nėra lengvas.stop-1207069_960_720

Iš įstatymo projekto visuomenė ir socialiniai partneriai tikisi aiškumo tam tikroje srityje, kad teisės normos reglamentuotų santykius aiškiai ir konkrečiai. Nuostabą kelia tai, kad projekte vartojamos sąvokos apibrėžiamos dviprasmiškai ir neaiškiai. Ar socialinis dialogas ir socialinė partnerystė yra vienas ir tas pats? Pagal savo prasmę sąvokos nėra tapačios, be to, svarbu tai, kad apskritai jos reiškia visai skirtingus dalykus. Įstatymo projekto kūrėjai šias nuostatas suplaka į vieną. Kai kuriems žmonėms sudėtinga išsivaduoti iš sovietinio anachronizmo pinklių, todėl kyla natūralus klausimas, kam reikalingi nauji beprasmiški įstatymų projektai, jeigu to paties rezultato galima pasiekti tikslinant ir gilinantis į jau esamas Darbo kodekso nuostatas? Lieka neaišku, ko siekia autoriai?

Prieštaringai vertintinas nauju įstatymu sudaryti kolektyvinių derybų plėtros komisiją. Savaime aišku, suprantama, kad jeigu šalims, sudarančioms kolektyvinę sutartį, reikalingos ekspertų konsultacijos ar pagalba, šalys bet kada gali savo iniciatyva tokius ekspertus gali pasikviesti, pasitelkti ir tam nereikia teisės normų kūrimo. Mažas pastebėjimas, kad iki šiol Trišalė taryba dar neturi profesionalaus, apmokamo sekretoriato, todėl Trišalė taryba neseka pažangiu Europos valstybių pavyzdžiu. Siūlome Seimo nariams: pirmiausia susitvarkyti aplinką, imtis Darbo kodekso pataisų, o tik tada užsiimti naujais savo „kūrinukais“ ir savirealizacija.

Privalu pabrėžti, kad šiuo įstatymu projektu jokiu galių profesinėms sąjungoms, jokios ekonominės naudos darbdaviams nėra, bet atsiranda daug painiavos, interpretacijų sudarant nacionalinę, teritorinę ar šakinę kolektyvinę sutartį. Kolektyvinė sutartis – tai specifinis darbuotojų ir darbdavių sutartinės teisėkūros požymis, kaip socialinės taikos tarp darbuotojo ir  darbdavio pagrindinė sąlyga. Taigi, papildomų kliūčių sudarymas kolektyvinėms sutartims sudaryti, nėra socialinis dialogas, padėsiantis darbuotojams ir darbdaviams rasti darbo santykių geriausius sprendimus!

Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio: „Svarbu tai, kad įvairios rekomendacijos, ekspertinės įstatymiškos komisijos, kurios kontroliuos ir reguliuos kolektyvinių sutarčių sudarymą, reikš ne ką kitą, tik kaip valdžios trukdymą profesinėms sąjungoms vieningai ginti ir atstovauti žmones. Iki šiol valdžia sistemiškai siaurino, varžė profesinių sąjungų galias, deja, bet tas procesas, remiantis tokiais įstatymų „projektukais“, tęsiasi toliau. Naujų beprasmių įstatymų kūrimas yra ne kas kitas, kaip vengimas prisiimti atsakomybę už jau esantį darbo teisės reguliavimą. Labai gaila, kad įstatymų kūrėjai nesivadovauja gerosiomis Europos Sąjungos šalių praktikomis, tikslinant jau esamus įstatymus ar teisės aktus. Tikimės, kad šis įstatymo projektas nepavirs į „spektaklį“ ir nebus pristatytas seimui. Vietoj to, kad jau kelintą posėdį bandoma „prastumti“ savo socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą, autoriai net nemato, suminės darbo laiko apskaitos įvedinėjimo žalos visuomenėje, kitų skaudulių Darbo kodekse, kur darbuotojai daugiausiai kvailinami, apgaudinėjami ir vedžiojami už nosies. Projekto autoriams būtina pasigilinti į darbo ginčų komisijose nagrinėjamų posėdžių statistiką ir bent jau tokiu būdu nuspręsti, kurioje srityje reikia daugiausia dėmesio. Peršasi išvada, kad šis įstatymas reikalingas tik patiems seimo nariams, o ne šalių socialinio dialogo skatinimui ir stiprinimui. Tokiu įstatymo projektu yra tik supainiojami ir labiau sujaukiami kolektyviniai santykiai. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ šiam įstatymo projektui nepritaria ir mano, kad kolektyviniuose darbo santykiuose tai būtų žingsnis atgal, kai viskas buvo kontroliuojama.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ informacija

(8-37) 20 65 97 arba el.paštas: info@sandrauga.lt

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *