2019-06-15
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkas R. Levinskas džiaugiasi dar vienu labai sėkmingai ir svarbiausia darbuotojo naudai pasibaigusiu darbo ginču. Ginčas kilo po to kai vairuotojui – ekspeditoriui buvo nutraukta darbo sutartis, ir remiantis DK 55 str., iki šiol nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir dienpinigiai t. y., 1500 eurų, ligos išmokos bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo darbo sutartis buvo nutraukta remiantis DK 55 str. bei į tai, jog Lietuvos Respublikos DK 146 str. 2 d. nustatoma, kad „darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos“.
Prieš išvykdamas į paskutinę komandiruotę darbuotojas, pokalbio su direktoriumi metu buvo informuotas, jog įmonė iki šiol darbuotojams nemokėdavo už komandiruotės dienas praleistas važiuojant iki pakrovimų, iš išsikrovimų, bei keliones keltu, t. y. darbuotojas iš direktoriaus sužinojo apie jo teisių pažeidimus.
Dėl netesybų: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų.
Įmonės direktorius nuolatos nurodinėdavo vairuotojui komandiruočių metu važiuoti keliais, kuriuose ribojamas eismas transporto priemonėms, kurių leistina bendroji masė viršija 3,5 t ir sunkiosioms transporto priemonėms su priekabomis, kurių leistina bendroji masė viršija 5 t. Vairuotojo – ekspeditoriaus vairuojami vilkikai dėl savo gabaritų pagal įstatymus tokiais kelias važiuoti negalėjo, t. y. darbuotojas buvo nuolatos verčiamas važiuoti nesaugiais keliais bei pažeidinėti įstatymus. Šios faktinės aplinkybės yra užfiksuotos darbuotojo ir darbdavio susirašinėjime.
Komandiruotės metu būnant Prancūzijoje darbuotojas būdavo verčiamas direktoriaus Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr. 561/2006 4 str. numatytą normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį leisti vilkiko kabinoje taip pažeidžiant Prancūzijos įstatymus, draudžiančius nepertraukiamo poilsio laiką praleisti vilkiko kabinoje. 2019 m. sausio 24 d. komandiruotės Prancūzijoje metu, darbuotojas privalėjo pasinaudoti Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr. 561/2006 4 str. numatytu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Nepaisant to, direktoriaus buvo informuotas, jog viešbutis suteiktas nebus ir darbuotojui buvo liepta atsispausdinti elektroniniu paštu atsiųstą netikrą viešbučio sąskaitą. Darbuotojas atsisakė vykdyti tokį neteisėtą darbdavio reikalavimą. Nesutikus su tokiais nurodymais darbuotojui nedelsiant buvo įsakyta nutraukti darbus, buvo laikinai užblokuotas jo darbinis telefonas ir be jokios informacijos turėjo laukti nurodymų dėl grįžimo iš komandiruotės.
Įmonės direktorius nuolatos vertė pažeidinėti įstatymus, vertė dirbti nesaugiomis sąlygomis, vertė leisti poilsio laiką vilkiko kabinoje, reikalavo naudotis padirbtu dokumentu, darbuotojui nesutikus su neteisėtais reikalavimais privertė nutraukti darbą, laikinai nutraukė komunikaciją su juo komandiruotės metu Prancūzijoje. Laikytina, jog šiais veiksmais įmonės direktorius pažeidė DK normas:
LPS „Sandrauga“ teisininkas pabrėžia, jog DK 24 str. 1 d. numatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise bei, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pažymėtina, jog Atsakovas auksčiau nurodytais veiksmais pažeidė DK 24 str. įtvirtintus sąžiningumo, bendradarbiavimo principus. Pažymėtina, jog nurodydamas važiuoti tam nepritaikytais keliais taip pat pažeidė DK 158 str. nuostatas, nustatančias darbdavio pareigą kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamos, saugias ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Laikytina, jog nurodyti darbdavio veiksmai buvo neetiški, žeminantys, įžeidžiantis darbuotojo garbę ir orumą ir išstumiantys darbuotoją į bejėgę padėtį. Galima teigti, jog tokiais veiksmais vadovas pažeidė DK 30 str. įtvirtintus reikalavimus.
DK 151 str. numatyta, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. LAT praktikoje įtvirtinta, jog neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
LPS „Sandrauga“ informacija