Nauja tarptautinė konvencija: šalys turės užtikrinti apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje

2019-06-25

Tarptautinę darbo organizaciją sudarančių 187 šalių vyriausybių, darbuotojų ir darbdavių atstovai konferencijoje Ženevoje penktadienį patvirtino naują tarptautinę konvenciją, kuria siekiama pažaboti smurtą ir priekabiavimą darbo aplinkoje. „Lietuva šiuo metu yra įtvirtinusi draudimą diskriminuoti ar priekabiauti bet kokiais pagrindais, o darbdaviai turi pareigą įgyvendinti lygių galimybių principus darbe. Jeigu ši pareiga neįvykdoma ir darbuotojas patiria diskriminaciją ar priekabiavimą, jis gali kreiptis į atitinkamas institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.1426_d14535e4f4fc403a05be6dfa97ebd929

Lietuva jau šiuo metu turi daug mechanizmų, kuriais užkertamas kelias smurtui ar šalinamos jo pasekmės, tačiau kai kalbame apie psichologinį smurtą darbe, kuris sunkiai identifikuojamas ir įrodomas, tai čia dar turėsime pasitempti“, – sako konferencijoje dalyvaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Šalys narės savo įstatymais turėtų užtikrinti, kad smurtas ir priekabiavimas darbo aplinkoje būtų draudžiamas įstatymais. Valstybėms rekomenduojama skatinti kolektyvines derybas ir darbuotojų įtraukimą, kai įmonėse ar įstaigose sprendžiama dėl darbo aplinkos taisyklių ir politikos. Siūloma aiškiai įtvirtinti, kad smurtas ir priekabiavimas darbo aplinkoje yra netoleruojamas, kad darbo vietose būtų įtvirtintos smurto ir priekabiavimo prevencijos programos bei nustatytos procedūros, kaip ir kam galima skųstis dėl smurto ar priekabiavimo bei kaip vykdomas patikrinimas gavus skundą.

Kai vertinama smurto ir priekabiavimo rizika, siūloma atsižvelgti į tai, kad tokie nepageidaujami veiksmai gali būti susiję ne tik su darbuotojais, bet ir kitais asmenimis – tarkime, klientais, vartotojais, pacientais, kitais visuomenės atstovais. Rekomenduojama atsižvelgti ir į faktorius, kurie sustiprina rizikas: pavyzdžiui, tai gali būti paplitusi diskriminacija, nelygūs galios santykiai, kultūrinės ir socialinės normos, kurios sustiprina smurto ir priekabiavimo tikimybę.

Specifinių priemonių siūloma imtis tuose veiklos sektoriuose, kuriuose egzistuoja didesnė tikimybė, jog darbuotojai bei kiti asmenys gali patirti smurtą ir priekabiavimą. Šiuo atveju kalbama apie naktinį darbą, darbą pavieniui, paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo sektorius, pramogų sritį, skubiąją pagalbą, transportą, darbą namuose. Ypatingas dėmesys skiriamas migrantų darbuotojams, ypač moterims, nes joms kyla didesnė rizika.

Valstybės, be kita ko, skatinamos apsaugos nuo smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje siekti taip, kad tai netaptų nepageidaujama priežastimi darbuotojams vengti specifinių sričių, darbų ar profesijų.

Kiekviena valstybė turi priimti įstatymus ir taisykles, kurie užtikrintų teisę į lygias galimybes ir nediskriminavimą visoms visuomenės grupėms. Ypatingai siūloma atsižvelgti į darbuotojus ir kitus asmenis, kurie priklauso pažeidžiamų žmonių grupėms.

Naujoje konvencijoje smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje aukoms siūloma užtikrinti žalos atlyginimą, kuris apima teisę į kompensaciją išeinant iš darbo, teisių atkūrimą, tinkamą kompensaciją už žalą ir priemones, kurios stabdytų netinkamą elgesį.

Šalims taip pat siūloma užtikrinti visokeriopą pagalbą smurtą ir priekabiavimą darbo aplinkoje patyrusioms aukoms. Šiuo atveju kalbama apie pagalbą grįžti į darbą rinką, konsultavimą ir informacijos teikimą, visą parą veikiančias karštąsias linijas, medicininį aptarnavimą ir skubų reagavimą, krizių centrus, specializuotą policijos pareigūnų pagalbą aukoms.

Rekomenduojama, kad darbo inspektoriai valstybėse būtų apmokyti identifikuoti, kurios darbuotojų grupės, tikėtina, gali patirti smurtą ir priekabiavimą darbo aplinkoje, o visa susijusi statistika turėtų būti nuolat skelbiama viešai.

Konvencijoje, be kita ko, sakoma, kad valstybės turėtų imtis iniciatyvos didindamos šios problemos žinomumą, organizuodamos mokymus teisėjams, darbo inspektoriams, prokurorams ir kitiems pareigūnams bei padėdamos darbdaviams ir darbuotojams užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbo aplinkoje. Ypač atkreipiamas dėmesys į darbuotojus migrantus, kad juos pasiektų informacija jų suprantama kalba apie tai, kur ir kuriais atvejais galima skųstis, jeigu patiriamas smurtas ar priekabiavimas.

TDO švenčia šimtmetį

Tarptautinė darbo organizacija šiais metais mini savo veiklos šimtmetį. Ši organizacija įkurta 1919 m. ir yra vienintelė trišalė Jungtinių Tautų rėmuose veikianti agentūra, kuri vienija vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovus.

Ženevoje vykstančioje konferencijoje buvo priimta ir šimtmečio deklaracija dėl darbo ateities. Joje valstybės narės raginamos kartu su socialiais partneriais siekti, kad ateities iššūkiai virstų galimybėmis, o darbo politika būtų naudinga žmonėms. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus teisių užtikrinimui, teisei į saugias ir sveikas darbo sąlygas, privataus gyvenimo apsaugai, tinkamai socialinei apsaugai, mokymusi visą gyvenimą, maksimalaus darbo laiko ribojimui, tinkamam darbo užmokesčiui, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Deklaracija taip pat skatinamas tvarus, integruotas ekonominis augimas, produktyvus užimtumas, ekologiška ekonomika, tvarių ir inovatyvių darbo vietų kūrimas. Šiame kontekste ypač laukiama verslo iniciatyvų.

Konferencijoje dalyvaujantys pasaulio lyderiai, tarp kurių Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May patvirtino savo įsipareigojimus Tarptautinės darbo organizacijos pamatiniam socialinio teisingumo principui ir pabrėžė svarbą imtis bendrų pastangų spręsti iššūkius besikeičiant darbo aplinkai.

L. Kukuraitis susitiko su Izraelio darbo, socialinių reikalų ir socialinės apsaugos ministru Haimu Katzu ir Ukrainos socialinės politikos ministru Andrii Reva.

Ministras L. Kukuraitis vizito metu taip pat susitiko su Šveicarijoje gyvenančių lietuvių bendruomene, pasidalino informacija apie pensijų sistemos reformą, socialinės apsaugos išmokas ir darbo sąlygas Lietuvoje.

Tarptautinėje darbo konferencijoje dalyvauja apie 6000 vyriausybių, darbuotojų ir darbdavių atstovų iš 187 valstybių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija