Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 m. strategijos projekto svarstymo posėdis

2019-06-27

Birželio 26 d. Seime įvyko Audito komiteto posėdis „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 m. strategijos“ projekto svarstymo bei kitų klausimų. Posėdyje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovė, Kazlų Rūdos P. Dovydaičio pagrindinės mokyklos padalinio pirmininkė D. Gurevičienė.audito komiteto posėdis

Posėdyje Seimo kancleris trumpai pristatė, kokie uždaviniai buvo įgyvendinti bei kokie tikslai yra iškelti Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti iki 2025 metų.

Kanclerio teigimų, praeitų metų gruodžio mėnesį Vyriausybė sudarė ekspertų komisiją, kurios pagrindinis uždavinys buvo pažiūrėti, kaip realiai atrodo viešojo sektoriaus atlyginimų analizė ir kaita Lietuvoje. Į komisijos sudėtį buvo įtraukti ministrai, seimo nariai bei profesinės sąjungos atstovai. Seimo kancleris pabrėžė, jog tokia analizė buvo ypatingai svarbi, kadangi šis klausimas jungia daugiau kaip 284 tūkstančius viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų.

Atlikus statistine analizę nuo 2008 iki 2018 m. buvo įvertinta atlyginimų augimo tendencija ir padaryta preliminari išvada, jog atlyginimai išsaugo apie 37 proc. Pristatymo metu užsiminta, jog Lietuvos viešajame sektoriuje atlyginimai augo šiek tiek lėčiau nei privačiajame sektoriuje.

Atlikus analizę Lietuvos viešajame sektoriuje taip pat pastebėti ir netolygumai: pasirodo vis dar yra darbuotojų kurie gauna tik minimalų mėnesinį darbo užmokestį (MMA), arba net nesiekia MMA. Seimo kancleris savo pristatyme pabrėžė, jog kultūros ir socialinės apsaugos bei rūpybos darbuotojų algos yra per mažos, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Turima darbuotojų kvalifikacija ir tenkanti atsakomybė neatitinka realybės. Remiantis analizės duomenimis galime matyti, jog net atskirose savivaldybėse, pavyzdžiui, kultūros darbuotojų atlyginimai gali skirtis net du kartus.

Posėdyje buvo nepamiršti ir švietimo sektoriaus darbuotojai. Kaip teigė Seimo kancleris, problema ne tik bendrojo lavinimo mokytojų, tačiau ir ikimokyklinių pedagogų atlyginimai. Atotrūkis tarp šių sričių specialistų atlyginimų yra labai didelis.

Posėdžio metu nuskambėjusi frazė ir dėl siūlymo nuo 2022 metų įtvirtinti automatinį pareiginės algos bazinio dydžio indeksavimo principą, kas reiškia, kad kiekvienais metais nepriklausomai nuo šalies infliacijos lygio kilimo, bazinis dydis kasmet augtų 2 procentais, išskyrus tuos atvejus, kai jeigu šalis vėl patektų į ekonominės krizės spąstus.

Audito komiteto pirmininkės žodžiais: „šis įsipareigojimų dokumentas yra nieko panašaus į strategiją, na o šio dokumento atsiradimo istorija paprasta: mokytojai sulipo per Švietimo mokslo ir sporto ministerijos landus ir toks dokumentas staiga atsirado. Šį dokumentą vadinti strategiją yra labai sudėtinga, na o ir karvei aišku, kad atlyginimus kultūrininkams ir socialinės rūpybos darbuotojams reikia didinti, tačiau niekas nepagalvojo apie įsipareigojime reikalingus nemažus papildomus išteklius“. Seimo posėdžio pabaigoje kancleris patikino, kad papildomi ištekliai iki 2025 metų nebuvo nagrinėjami.

Paruošta LPS „Sandrauga“ pagal birželio 26 d. posėdį.