Virė virė košę Policijos departamentas ir dvi profesinės sąjungos atsilošę

2013-08-07

Štai taip ir norėtųsi pradėti- nuo vaikiškos pasakos be galo. Tik šį kartą košės virėjai, yra ne maži vaikai, o rimtos įstaigos, kurios turėdamos ilgametės patirties, ir reiktų manyti atsakomybės ir sąžiningo darbo patirties, „tam duodamos, tam duodamos, pasistengia, kad kažkam ir neliktų“.

Nėra paslaptis, kad Lietuvoje veikia ne viena profesinė sąjunga, kuri gina įvairių sektorių interesus. Yra Švietimo profesinė sąjunga, yra Pareigūnų profesinė sąjunga ir kt., taip pat yra ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kuri jungia šiuos sektorius ir atstovauja ne vieno jų interesus.

Turėdama ne mažai padalinių LPS „Sandrauga“ lig šiol sėkmingai gina jų narius. Tačiau, akivaizdu, kad konkurencingumo kartėlis, ir pavydo proveržiai, kai kurioms profesinėms sąjungoms ir įstaigoms, neleidžia taip ramiai to stebėti.

Neseniai Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“ pasiekė žinia, apie tai, kad Policijos departamentas ir dvi profesinės sąjungos- Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, parengė Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties projektą. Tai reikštų, kad egzistuotų tik viena profesinė pareigūnų sąjunga į kurią visi ir turėtų jungtis.

Apie Lietuvos policijoje veikiančią Lietuvos profesinę sąjungą ”Sandrauga” Departamentui yra žinoma, tačiau jau ne pirmą kartą Departamentas pamindamas viešumo, skaidrumo principus daro viską, kad LPS ,,Sandrauga” veikla, darbuotojų gynyba būtų apsunkinta. Apie rengiamą projektą Departamentas LPS ,,Sandrauga” neinformavo, nors pagal įstatymą privalėjo tai padaryti. Tokiu būdu pats Departamentas slėpdamas informaciją nuo LPS ,,Sandrauga” siekia susikurti tokią situaciją, kad galėtų kontroliuoti profsąjungų veiklą

Teisę į informavimą ir konsultacijas turi ne tik Departamentui ,,patinkančios” dvi profsąjungos, bet ir LPS ,,Sandrauga”. Verta priminti, kad Departamentas dar 2012 metais, rengdamas Policijos veiklos įstatymo projektą, jau bandė seimo narius įtikinti, kad policijos pareigūnų interesams ginti, gali veikti tik viena profesinė sąjunga. Nepavykus prastumti korupcinės nuostatos, vėl bandoma pasirašyti neva ,,šakinę” kolektyvinę sutartį ir tuo būdu izoliuoti LPS ,,Sandrauga” nuo darbuotojų, pareigūnų efektyvios gynybos, bei atstovavimo.

 Toks socialinio dialogo stygius, tikrai nedžiugina.Rengiant tokias sutartis yra itin aktualus visų profesinių sąjungų, savo gretose vienijančių statutinius pareigūnus, bendradarbiavimas, kurio Departamentas vengia. Tik atviras, sąžiningas ir dalykiškas socialinių partnerių bendradarbiavimas gali užtikrinti, jog siekiami rezultatai taptų realūs, o ne įtvirtintų ,,geltonųjų” profsąjungų viršenybę prieš įstatymą. Steigti Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę iš dviejų organizacijų ir su Departamentu susitarus apeiti LPS ,,Sandrauga”, bei teigti, kad kitos organizacijos nepareiškė noro derėtis, panašu, kad tampa įprastas Departamento veiklos stilius. Tai gi ar iš ties ne pasaka be galo?

Kai Departamento vadai visur deklaruoja skaidrumo ir viešumo principus, o pasislėpę su dviejų profesinių sąjungų pirmininkais ruošiasi reglamentuoti visos šalies policijos pareigūnams aktualius klausimus, tarsi tik jie vieni tai padaryti gali. Reikia tik tik stebėti ir stebėtis, kas galėtų tokią košę ateity valgyti.

Dovilė L.