2019-07-17
Šimtai Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narių dirba prekybos centruose, tačiau tik retas darbuotojas drįsta išsipasakoti, kokiomis darbo sąlygomis jam tenka dirbti, kadangi prekybos tinklai šią informaciją laiko po paslapties šydu. Liepos 15 d. spaudoje pasirodęs pranešimas apie prekybos tinklų darbuotojų skatinimą bei svarbą, prisidedant prie verslo, papiktino ne vieną prekybos centrų darbuotoją. „Tai viešas m-e-l-a-s“, – beveik vienbalsiu teigė kalbinti darbuotojai
Darbas skirtinguose prekybos centruose Lietuvoje kiek skiriasi: vienuose normalūs darbo krūviai ir tik minimalūs atlyginimai, kituose darbas prilyginamas kvalifikuotam, atlyginimai didesni, tačiau atsvara tam – „žvėriškai“ dideli krūviai, dažnas darbuotojas persidirba ir išvargsta. Dirbantieji pasakoja, kad prekybos centruose populiarus mitas, jog atlyginimai padidėja priskaičiavus priedus ir premijas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – kai priedas prie atlyginimo priklauso nuo vadinamųjų „slaptų pirkėjų“ vertinimo ir kolektyviškumo. „Mūsų atlyginimai nėra stabilūs, viskas priklauso nuo premijų sistemos. Neįmanoma susiplanuoti savo finansų, kadangi nežinai, kiek atlyginimo tą mėnesį gausi. Jeigu tą mėnesį vienas iš kolektyvo darbuotojų „susimauna“ – visi negauname priedų “, – pasipiktinusi pasakojo prekybos centro darbuotoja.
Pasak darbuotojų, prekybos centruose vyrauja nerašyta taisyklė: į darbą turi ateiti anksčiau, pasiruošti darbui, persirengti, susitvarkyti darbo vietą dar iki darbo laiko pradžios. Tas pats ir su darbo laiko pabaiga – tenka darbus pabaigti ir 15 ar 20 minučių vėliau nei juodu ant balto įrašyta darbo sutartyje. Už papildomą darbo laiką niekas niekada nemokėdavo ir nemoka. Pasak, Valstybinės darbo inspekcijos, visgi pasiruošimas darbui turėtų būti įskaičiuojamas į darbo laiką. Tai, kas turėtų kontroliuoti sutarčių sudarymo teisėtumą? Valstybinė darbo inspekcija ir taip yra užversta darbo ginčais ir tam neturi papildomų resursų, kaip būdavo anksčiau.
Darbdavių pastangas papildomai stengiantis dėl darbuotojų savijautos darbo vietoje liaupsinančiame straipsnyje rašoma, jog „gera darbuotojo savijauta darbe nėra atsitiktinumas, tai darbdavio pastangos“. Viešoje erdvėje publikuotas straipsnis kelia nerimą… Argi prekybcentrius valdantys asmenis nežino, kas iš tikrųjų dedasi darboviečių viduje ir ką tenka patirti darbuotojams, jog galėtų bent jau susimokėti už komunalines paslaugas ar maistą. „(Ne)gyventi, o egzistuoti“, – priduria darbuotojai. Straipsnyje kalbama apie papildomas pastangas ir motyvacija, o kaip gi faktas, kad dirbantieji kasose neturi nė normalių pertraukų, dažno neišleidžia net atlikti gamtinių reikalų (nors ir salėje tik vienas kitas darbuotojas).
Dar kita kalba apie sandėlio darbuotojų darbą – nevėdinamos patalpos, vasaros laikotarpiu tenka daug prakaituoti, kadangi patalpos temperatūra pakyla ir iki 28 laipsnių, nėra oro temperatūros reguliavimo sistemos (nors turėtų būti), 12 val. svorių kilnojimas, atrodytų, jog pluši sporto salėje, tik beveik nemokamai! Ir tas vieno prekybos centro parašytas tekstas, kad darbuotojai turi daugiau šypsotis ir sukurti nuoširdžią aplinką pirkėjui yra ne kas kita kaip apsimetėlių šou, kuriuo kvailinama visuomenė. Vargu ar išdirbus 12 valandų su įnoringais ir viskuo, visada nepatenkintais klientais dar galima šypsotis… Neretam norisi užsidaryti namuose ir su niekuo nebendrauti.
Vietoj „smegenų plovimo“ ir pagyrų sau geriau darbdaviai informuotų, kodėl didžiausiuose prekybos centruose nėra kolektyvinių sutarčių ar savarankiškai ir laisvai veikiančių profesinių sąjungų?!