2019-07-22
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkas pateikia aktualaus klausimo išsamų atsakymą apie terminuotas darbo sutartis, kadangi kartais darbdaviui darbuotojas reikalingas tik tam tikram limituotam laiko periodui. Tokiu atveju su darbuotoju gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis, o vėliau, kaip rodo praktika gali kilti keblumų. Taigi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog terminuota darbo sutartis – tai darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui.
Galima išskirti keturis tokių sutarčių terminų tipus:
1) Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatytas iki tam tikros kalendorinės datos (pavyzdžiui darbo sutartyje nustatoma, jog darbuotojams dirbs iki 2019 m. liepos 31 d.)
2) Terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui (pavyzdžiui darbo sutartis sudaroma 1 metų laiko periodui nuo darbo sutarties sudarymo dienos)
3) Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikros užduoties įvykdymui (pavyzdžiui darbo sutartis galioja iki tam tikro projekto užbaigimo dienos)
4) Terminuota darbo sutartis sudaroma iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pavyzdžiui darbuotojas priimamas pavaduoti vaiko priežiūros atostogų išėjusį darbuotoją ir tokiu atveju sutartis galioja iki darbuotojo vaiko priežiūros atostogų pabaigos).
Taip pat pabrėžtina, jog siekiant darbo santykių stabilumo, terminuotos darbo sutartys yra reguliuojamas griežčiau nei neterminuotos darbo sutartys. Tai matyti iš to, jog DK 68 str. yra įtvirtinta maksimali tokių sutarčių trukmė. Bendroji taisyklė yra, jog maksimalus terminuotos darbo sutarties, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendrasis terminas yra dveji metai. Šios bendrosios taisyklės išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kuriomis darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai neesančio darbuotojo darbo vietą. Tokios terminuotos darbo sutartis gali būti nustatytos ir ilgesniam laiko tarpui. Taip pat pabrėžtina, jog paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis. DK 68 str. 3 d. taip pat reglamentuojama situacija kai su tuo pačiu darbuotoju paeiliui sudaromas terminuotos darbo sutartys, skirtos skirtingoms darbo funkcijoms atlikti. Tokiu atveju maksimali bendra tokių sutarčių trukmė negali viršyti penkerių metų.
Esant situacijai, kai yra viršijami DK 68 str. nustatyti maksimalūs terminuotų sutarčių terminai, laikytina, jog su darbuotojų sudaryta neterminuota darbo sutartis, o laikotarpiai tarp viena po kitos sudarytų terminuotų darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo stažą, tačiau neturi būti apmokami. Pabrėžtina, jog įstatyme taip pat nustatoma galimybė, jog terminuota darbo sutartis gali tapti neterminuota. Taip gali atsitikti esant šioms aplinkybėms:
- Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas. (pavyzdžiui darbuotojas priimamas dirbti terminuotai, kol kitas darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, tačiau su darbuotoju, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, yra nutraukiama darbo sutartis)
- Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui (darbuotojas išdirba viena diena daugiau nei nustatytas terminuotos darbo sutarties terminas). Pabrėžtina, jog ši taisyklė nėra taikoma darbuotoju su kuriais paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys, skirtos skirtingoms darbo funkcijoms atlikti. Tokiems darbuotojams net ir išdirbus viena diena ilgiau nei numatyta, darbo sutarties termine, tokia sutartis netampa neterminuota. Tokių darbuotojų darbo sutartis terminuota tampa nebent viršijamas DK 68 str. įtvirtintas 5 m. terminas.
- Terminuotos darbo sutartis tampa neterminuotomis viršijus aukščiau minėtus, DK 68 str. nustatytus maksimalius tokių sutarčių terminus: 2 metų ar 5 metų terminus.
Daug praktinių problemų gali sukelti terminuotų darbo sutarčių pasibaigimo reglamentavimas, dėl šios priežasties šis klausimas nagrinėtinas plačiau. Kaip ir minėta anksčiau, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus jos terminui. Todėl darbdavys paskutine termino diena privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. To nepadarius ir darbuotojui išdirbus bent viena diena daugiau, sutartis tampa neterminuota. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų. Paminėtina, jog ši taisyklė netaikoma darbuotoju su kuriais paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys, skirtos skirtingoms darbo funkcijoms atlikti.
Taip pat paminėtina, jog jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Terminuotoms darbo sutartims taip pat taikomos bendrosios darbo sutarčių nutraukimo taisyklės įtvirtintos DK V skyriuje „Darbo sutarties nutraukimas“. Verta paminėti, jog terminuotoms darbo sutartims taikoma išimtis nutraukiant darbo sutartį remiantis DK 55 str. (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Pagal DK 55 str. 1 d. terminuota darbo sutartis darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių gali būti nutraukta tik tuo atveju jei tokia sutartis sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.
Informaciją paruošė LPS „Sandrauga“ teisininkas R. Levinskas