Susitikimas dėl priemonių skirtų socialinio dialogo stiprinimui

2019-07-25

Liepos 25 d. 13 val. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Europos Sąjungos investicijų skyriaus vedėjos L. Biliūnaitės inicijuotas susitikimas dėl priemonių socialinio dialogo stiprinimui numatymo 2021 – 2027 metais. Susitikime dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, „Sandraugos“ komiteto narė Rūta Andriuškevičienė bei kitų profsąjungų bei darbdavių lyderiai. Susirinkimo metu kilo labai karšta diskusija apie nevyriausybinių organizacijų vaidmenį socialinio dialogo plėtojime.IMG_0970

Europos Sąjungos investicijų skyriaus vedėja pristatė jau dabar siūlomas finansuotinas veiklas, kurios yra:

  1. Socialinio dialogo ir partnerystės gebėjimų ugdymas, įskaitant lyčių lygybės planavimą, stebėseną, įgyvendinimą, viešą atsiskaitymą darbovietėse ir kitus nediskriminavimo aspektus nustatytus Darbo kodekse;
  2. pasirengimas darbo rinkos pokyčiams dėl skaitmenizacijos, darbo automatizavimo, robotizacijos bei dirbtinio intelekto naudojimo mūsų šalyje;
  3. Socialinio dialogo kultūros būklės tyrimai;
  4. Socialinio dialogo ir partnerystės stiprybių ir privalumų viešinimas, komunikacinės kampanijos;
  5. Ankstyvasis visuomenės socialinio dialogo ugdymas

Tačiau įsibėgėjus diskusijai paaiškėjo, jog kažkokios politinės jėgos į socialinio dialogo skatinimą nori išstumti ir nevyriausybines organizacijas. Šiuo klausimu griežtai pasisakė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas. „Lietuva pagaliau turėtų pradėti skirti kas yra kas, o ne toliau klaidinti žmones. Profesinės sąjungos Lietuvoje turi visai kitą misiją, todėl yra nesuprantama, prie ko socialinio dialogo vystyme brukamos nevyriausybinės organizacijos, pagaliau, koks yra jų santykis su darbdaviais? Valdžios atstovai tapatina nevyriausybines organizacijas ir profesines sąjungas, kaip lygiavertes institucijas, nors pagal teisinį reglamentavimą taip nėra. Socialinio dialogo stiprinimas neturi nešti pelno įmonėms, tačiau turi būti abipusė nauda – darbuotojų atstovams ir darbdaviui“, – pabrėžė K. Juknis.

Šiuo klausimu paantrino ir kitų didžiųjų profsąjungų lyderiai: jie vienareikšmiškai pritarė, jog nevyriausybinis sektorius turi visiškai išnykti iš socialinio dialogo skatinimo projekto vizijos. „Turime orientuotis i kolektyvinių sutarčių sudarymą ir didinti socialinio dialogo plėtrą, turime sustiprinti švietėjišką veiklą organizacijose. Socialinis dialogas neturi būti paremtas vien tik ekonominiais aspektais, kaip tai teigė darbdavių atstovas S. Gailiūnas. Socialinio dialogo vystymą turi vykdyti tik LR darbo kodekse įrašytos šalys“, – pridūrė R. Andriuškevičienė.

Susitikime taip pat pristatyti ir nepriklausomi vertintojų siūlymai 2021-2027 metams:

  1. Sistematizuoti sutarčių sudarymą, organizuoti 3 nacionalinius tyrimus.
  2. Socialinių partnerių mokymų sisteminis organizavimas.
  3. Investicijos, skirtos sutarčių sudarymo privalumų bei galimybių viešinimui bei komunikacijai. Ypač būtų naudinga organizuoti reguliaraus leidimo apie SD gerąsias praktikas Lietuvoje ir pasaulyje viešinimą.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ informacija

Kopijuoti ar kitaip naudoti šią medžiagą be leidimo draudžiama.