R. Didikė: studijuoja darbuotojas – atidus turi būti ir darbdavys

2019-09-12

Prasidėjęs mokslo sezonas užgulė ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų pečius – Lietuvoje studijuoja kas ketvirtas 25-64 metų amžiaus gyventojas. Vis labiau populiarėjant darbo ir studijų derinimui, teisininkai rekomenduoja nenumoti ranka į tokį formalumą, kaip mokymosi įstaigų pažymos apie laukiančius atsiskaitymus, nes jų neturint rizikuojama nesusipratimais darbovietėje derinant mokymosi atostogas.file39138841_a859e4cf4075e41bcf

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje formalias ir neformalias studijas renkasi beveik kas antras (45,2 proc.) gyventojas, daugiausiai besimokančių suaugusiųjų yra Šveicarijoje (69,1 proc.) ir Švedijoje (63,8 proc.). 2016 metų Eurostato duomenimis, Lietuvoje tokių gyventojų yra 27,9 proc.

Lietuvos advokatų bendrijos „Magnusson“ darbo teisės advokatė Rūta Didikė pastebi, kad mūsų šalies darbdaviai teigiamai vertina savo darbuotojų pastangas tobulėti ir su studijomis susiję ginčai nėra dažni.

„Be abejonės, mokslas dabar Lietuvoje yra populiarus, suaugę žmonės vis dažniau ryžtasi mokytis, plečia bei gilina savo kompetencijas. Bendra tendencija yra tokia, kad mūsų darbdaviai darosi lankstesni ir pozityviau žiūri į darbuotojų mokymąsi. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tokius paprastus niuansus, kaip pažymos iš mokymosi įstaigų. Jos pagrindžia laisvo laiko poreikį ir užtikrina, kad darbuotojas gali susitelkti ties studijų reikalais, kaip ir numato Darbo kodeksas“, – sako R. Didikė.

Nenuvertinkite formalumų

Darbo kodekse numatoma, kad mokymosi atostogos suteikiamos būtent pagal švietimo įstaigų išduotas pažymas.

„Su tam tikromis išlygomis dėl darbo įmonėje trukmės ir studijų tikslingumo, darbuotojams iki 10 mokymosi atostogų dienų per metus turi būti apmokamos paliekant ne mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio. Darbdavys turi turėti atitinkamus įrodymus, kodėl tam tikru metu darbuotojo alga tapo mažesnė. Nepatarčiau pasikliauti vien tik žodiniu susitarimu, nes institucijoms gali kilti klausimų, ar pagrįstai buvo mokama tik pusė darbo užmokesčio arba kodėl jis iš viso nebuvo mokamas, esant konfliktinei situacijai tokį klausimą gali pradėti kelti ir darbuotojas“, – atkreipia dėmesį „Magnusson“ advokatė.

Jei darbuotojas pasirinko formaliąsias studijas, konkretus kalendorinių dienų skaičius skiriamas pasiruošti ir laikyti įskaitas, egzaminus, atlikti laboratorinius darbus, užbaigti ir gintis diplominius darbus, daktaro disertaciją ar meno projektą, pasirengti ir laikyti baigiamuosius egzaminus.

Neformaliojo švietimo programose dalyvaujantiems darbuotojams priklauso kur kas trumpesnės, iki 5 darbo dienų trukmės mokymosi atostogos per vienerius metus. Įdomu, kad Lietuvoje didesnė būtent pastaroji darbuotojų grupė. Eurostato duomenimis, formaliojo švietimo programas yra pasirinkę 2,4 proc., o neformaliąsias – 26,5 proc. mūsų šalies suaugusiųjų. Tačiau darbdaviui pareiga bent iš dalies apmokėti neformaliąsias studijas pasirinkusių darbuotojų mokymosi atostogas galioja tik tais atvejais, kai studijos tiesiogiai susiję su jų kvalifikacijos kėlimu.

Kaip nepavėluoti perspėti apie atsiskaitymus

Besimokantis, tačiau ir darbo įsipareigojimų turintis žmogus apie mokymosi atostogas darbdavį turi informuoti laiku. Jei studijos yra neformalios, darbdavys atostogas įpareigotas suteikti apie tokį poreikį jį informavus ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų. Kita situacija galioja tais atvejais, kai studijų programa yra formali, o laiko mokymuisi reikia gerokai daugiau.

„Darbo kodekse nėra konkrečiai nurodyta, prieš kiek laiko darbdaviui reikia pranešti apie kiekvieną įskaitą, egzaminą, darbą ar projektą. Kartu tai nereiškia, kad patys galite pasirinkti sau patogius terminus. Galbūt vidinėse taisyklėse ar tvarkose tokios situacijos jau yra aptartos ir reglamentuotos, telieka jas kuo anksčiau išsiaiškinti bei laikytis. Jei darbdavys tokių terminų ir taisyklių nėra nusimatęs, jam taip pat rekomenduotina apsvarstyti, ar nėra poreikio (dabar ar ateityje) tokius klausimus aptarti vidaus taisyklėse“, – teigia R. Didikė.

Jos teigimu, laiku pateikta informacija apie poreikį susikoncentruoti į mokslus darbdaviams padės geriau planuoti bei paskirstyti darbus, numatyti darbo grafikų pakeitimus.

Šaltinis: www.bns.lt

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *