Tūkstančiai Prancūzijos policijos pareigūnų trečiadienį išėjo į gatves protestuodami dėl geresnių darbo sąlygų. Reaguodami į brutalius „geltonųjų liemenių“ protestus, kurie pasireiškė smurtiniais incidentais, padidėjusi policijos pareigūnų savižudybių kiekį ir didelius pareigūnų darbo krūvius, pirmą kartą nuo 2001m. Prancūzijos policija išėjo į gatves. Organizatorių duomenimis prie protesto prisijungė 22 000 pareigūnų.
Policijos darbuotojų protestų skaičius pastarųjų metų duomenimis nuolat auga. 2016 metais Spalio mėnesį šimtai pareigūnų – kai kurie iš jų netgi uniformuoti, keletą naktų iš eilės surengė protestus įvairiuose miestuose, po to kai keletas jaunuolių Paryžiaus priemiestyje užpuolė ir bandė padegti policijos pareigūnų automobilį, kuriame buvo du policijos pareigūnai. Įvykio metu pareigūnai buvo smarkiai sužeisti. Taip pat, anksčiau 2016m. vienas policijos automobilis buvo apšaudytas demonstracijoje, kuri vyko dėl smurto prieš policijos pareigūnus.
Nuo metų pradžios Prancūzijoje nusižudė virš 50 policijos pareigūnų. Tai yra daugiau nei per visus 2018 metus. 2018 metais Prancūzijoje 35 policijos pareigūnai pasitraukė iš gyvenimo. Prancūzijos policijos pareigūnams tenka labai dideli darbo krūviai. Islamistai nuo 2015m. surengė seriją išpuolių šalyje, kurių metu žuvo virš 200 žmonių.
Pagal Prancūzijos įstatymus, policija, kaip ir Lietuvoje neturi teisės streikuoti ir eiti į demonstracijas jei tuo metu vykdo pareigas. Kai kurie pareigūnai prisipažino, kad viršininkai jiems davė laisvą dieną, kad galėtų sudalyvauti proteste. Policijos pareigūnai kalba apie tokias prastas darbo sąlygas, kad darbo metu tenka susidurti su verkiančiais kolegomis. Policijos pareigūnai protesto metu kaltino vyriausybę neginant pareigūnų, atsižvelgiant į pasikartojančius kaltinimus dėl žiaurumo, kurie daugiausiai yra susiję su „geltonųjų liemenių“ protestais, kai dešimtys žmonių buvo sužaloti guminėmis kulkomis ir dujinėmis granatomis. Policijos profsąjungos taip pat pasipriešino dideliam pensijų sistemos pakeitimui, pagal kurį policijos pareigūnai prarastų dalį dabar turimų socialinių garantijų.
Vidaus reikalų ministras Christope Castaner trečiadienį patikino, kad apskaičiuojant pareigūnų pensijas bus atsižvelgiama į pavojingas policijos pareigūnų darbo sąlygas. Ministras gynė vyriausybes investicijas į šią sritį, teigdamas, kad policijos biudžetas padidėjo 1 milijardu eurų, po to kai prezidentas Emanuelis Macronas pradėjo eiti savo pareigas 2017 metais. Savo prezidento rinkimų kampanijos metu E. Macronas įsipareigojo visuomenei per penkerių metų kadenciją pasamdyti papildomus 10tūkst. policijos pareigūnų. Remiantis laikraščio „La Parisen“ pateikiamais duomenimis, naujieji policijos darbuotojai negali atvykti pakankamai greitai, kad būtų sukontroliuota situacija susijusi su 23 milijonais neapmokėtų viršvalandžių šiuo metu dirbantiems policininkams.
Situacija Lietuvos policijoje taip pat nėra gera. Socialinė atskirtis, kuri supriešina policijos bendruomenę, reformos vykdomos ignoruojant eilinius pareigūnus, profsąjungų steigimasis vadovams nėra priimtinas. Netiesiogiai yra vilkinama profesinių sąjungų dialogas visuose lygmenyse. Po policijos reformos darbą paliko nemažai pareigūnų, nepaprastai dideli darbo krūviai, psichologinė įtampa ir prasta vidinė komunikacija neleidžia situacijai keistis. Policijos vadovybė viešai deklaravo, kad reforma yra vykdoma norint atleisti dalį pareigūnų, taip pakeliant likusių pareigūnų atlyginimus.
LPS „Sandrauga“ deda visas pastangas, kad būtų panaikinta suminė darbo laiko apskaita policijos pareigūnams ir būtų mokami visi priklausantys viršvalandžiai bei būtų sudaryta kolektyvinė sutartis, leidžianti ginti ir saugoti policijos darbuotojų interesus, užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas. Šiuo metu Policijos departamentas neturi kolektyvinės darbo sutarties su profesinėmis sąjungomis. Departamento vadovai taip pat neleidžia sudarinėti kolektyvinių sutarčių atskiruose policijos komisariatuose.