Senkanti švietimo darbuotojų kantrybė privedė imtis kraštutinių veiksmų ir pakartoti pernai rengtą mokytojų streiką. Skelbiama, kad viena didžiausių Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nusprendė streikuoti dėl išgirstų Vyriausybės planų ateinančių metų finansavimo švietimui. Nepavydėtinos situacijos susiklosčiusios ir kituose sektoriuose, tačiau ar šie, sekdami mokytojų pavyzdžiu, imsis tam tikrų veiksmų prieš nesąžiningus valdininkus bei vadovus?
Primename, kad 2018 metais vykusiame streike dalyvavo ir LPS „Sandraugos“ organizacijos palaikydamos mokytojų keliamus reikalavimus. Svarbu, kad švietimiečiai neprarastų pasitikėjimo ne tik Vyriausybe, bet juos suprastų ir steigėjai (savivaldybės). Pradedant nuo 2008 m. mokytojai ne kartą įrodė savo vieningumą, o kitos mūsų visuomenės grupės (medikai, pareigūnai, transportininkai, kultūrininkai ir kt.) dar neišmoko gausiai apjungti jėgas siekiant bendrų tikslų.
Be švietimo sistemos sudėtinga situacija susiklosčiusi transporto sektoriuje, kur masiškai yra apgaudinėjami darbuotojai. Lietuvaičiai priversti palikti savo šalį ir darbuotis svetur. Jų vietas pakeičia ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai, kurie tampa lengvu grobiu daugelių mūsų transporto įmonių vadovų. Darbo ginčų komisijose ieškinių dėl vairuotojų apgaudinėjimų tik didėja, nes darbdaviams netaikomos jokios sankcijos už šiurkščius darbo įstatymo pažeidimus. Darbo inspekcija užima tik statisto vaidmenį. Manoma, kad numatomi įstatymo projekto pakeitimai dėl komandiruočių koeficiento galbūt stabilizuotų esamą situaciją.
Labai sudėtinga ir Lietuvos pareigūnų situacija ne tik darbo užmokesčio, bet ir poilsio prasme. LPS „Sandrauga“ mano, kad Policijos departamento suminio darbo užmokesčio įvedimas yra vienas blogiausių sprendimų. Daugelio ministrų ir departamentų abejingumas biudžeto skirstymui pareigūnų sektoriui dar kartą patvirtina, kad tik apsijungus į profesines sąjungas žmonės gali privesti politikus ir atsakingus asmenis elgtis atsakingai.
Nepavydėtina ir socialinių darbuotojų padėtis. Atrodytų, kad po garsių skandalų turėtų keistis požiūris į jų svarbą, tačiau realybėje tas pokytis yra labai menkas.
Visuose anksčiau paminėtuose sektoriuose veikia profesinės sąjungos. Jos turėtų imtis veiksmų ir priversti valdžią atsiskaityti. Turėtume suprasti, kad ir nedidelis kitų darbuotojų sektorių palaikymas ne vien žodžiais privers valdininkus ir įvairiausius vadovus susirūpinti savo kėdėmis ir ateitimi.