Kokio dialogo reikia Vyriausybei?

Susirūpinus dėl skubotų Vyriausybės įstatymų priėmimų, Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdyje, vykusiame spalio 22d., buvo aptarta socialinio dialogo plėtra, kurio tikslas yra ugdyti darbdavių, jų organizacijų ir jų asociacijų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą.  

filiala-ceccar-calarasi-sedinta-a-comisiei-de-dialog-social-a700

Trišalės tarybos susirinkime buvo nustatyta, kad Vyriausybės teikiami tokio masto mokesčių įstatymų projektai yra ydinga ir mažinanti stabilumą valstybėje praktika. Priimant mokesčių įstatymų pakeitimus, turėtų būti laikomasi ne mažiau nei šešių mėnesių įsigaliojimo termino. Šis laikotarpis, galėtų būti trumpinamas tik tada, kai yra aiškiai pagrindžiama kodėl skubesnis įsigaliojimas yra kritiškai būtinas. Trišalės tarybos posėdžio metu nustatyta, kad tai kenkia valstybės teisinio reguliavimo ir socialiniam stabilumui bei piliečių ir investuotojų pasitikėjimui valstybe. 

Svarstyta socialinio dialogo plėtra Europos Bendrijos valstybėse šis terminas yra vartojamas įvardijant derybų ir konsultacijų procesą tarp svarbiausių socialinių partnerių – valstybinių, darbdavių ir profesinių sąjungų institucijų. Pabrėžiama, kad „socialinis dialogas“ turėtų būti suprantamas kaip priemonė diskutuoti, spręsti problemas ir tokiu būdu palaikyti socialinę taiką visuomenėje.

Posėdyje Trišalės taryba kreipiasi į visas seimo institucijas dėl savalaikio socialinio dialogo stiprinimo tam, kad laiku būtų pateikiami įstatymus keičiantys dokumentai.  Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ypatingai akcentuoja, kad įvairiose Europos Sąjungos šalyse socialinis dialogas yra nevienodai stiprus ir vertinamas. Verta pabrėžti, kad Vyriausybė neskiria lėšų net Trišalės tarybos sekretoriato išlaikymui, o valstybės tarnautojams primetamoms papildomos funkcijos daro gėdą prieš kitas šalis.

Taip pat pažymėtina, kad nei susitikimų, nei bendrų ryšių su kitų šalių Trišalėmis ar Dvišalėmis tarybomis per paskutinius metus nebuvo rengiama, todėl vertinant tokią padėtį lieka tik butaforija. Tai, ko reiktų socialiniam dialogui stiprinti, žino tiek Vyriausybė, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kelių yra daug, tačiau bręstantys švietimo darbuotojų streikai bei neramumai kitose organizacijose gali daryti įtaką ir pakeisti mūsų valdžios požiūrį.