Čilėje šį savaitgalį priimtas valdžios sprendimas atšaukti transporto kainų kėlimą nesustabdė masinių demonstracijų. Nors šalyje buvo atšaukta nepaprastoji padėtis, Santjago gatvėse ir toliau vyksta protestai. Pastebėtina, kad dabartiniai neramumai Čilėje yra didžiausi per visą jos demokratinį laikotarpį.
Pranešama, kad penktadienį į gatves išėję beveik milijonas žmonių reikalavo ekonominių ir politinių reformų. Po savaitę trukusių kruvinų antivyriausybinių protestai prasidėjo kaip studentų akcija dėl pabranginto metro bilietų kainų, Čilės prezidentas S. Pinera atšaukė ilgiau nei savaitę galiojusią nepaprastąją padėtį, kurios metu į gatves buvo pasiųsta apie 20 tūkst. karių. Taip pat buvo atšaukta komendanto valanda, kuri sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Skelbiama, jog sekmadienį už 120 km nuo Čilės sostinės Santjago esančiame Valparaise protestai ir toliau tęsėsi. Eitynėse dalyvavo maždaug 100 tūkst. žmonių, kurias lydėjo demonstrantų ir policijos susirėmimai. Praėjusį ketvirtadienį paskelbta, kad po aukų pareikalavusių antivyriausybinių protestų Jungtinės Tautos siųs specialiąją misiją į Čilę, kuri tirs galimus žmogaus teisių pažeidimus šalyje.
Be Čilės prezidento S. Pinera atsistatydinimo, protestuotojai reikalauja algų kėlimo ir pigesnių pagrindinių paslaugų, keturiasdešimties valandų darbo savaitės, viešųjų paslaugų ir strateginių energijos sektorių nacionalizavimo, sąjungų teisių ir kolektyvinių derybų transporto sektoriuje atkūrimo, privataus sektoriaus pensijų fondo panaikinimo, studijų skolų nurašymo. Protestuotojai nepasitenkinimą reiškia ir dėl progresinės mokesčių reformos bei naujos migracijos politikos. Taip pat reikalaujama panaikinti 1981 m. Čilės diktatoriaus A. Pinocheto įteisintus laisvos rankos „vandens kodus“.
Panašu, kad, paprastai vienoje stabiliausių Pietų Amerikos šalių Čilėje, krečiant pražūtingiems protestams ir toliau vyksta chaosas. Šalyje atšaukiami skrydžiai, paslaugos, uždaromos darbovietės. Taip pat besipriešinant kasdien skelbiamoms papildomoms komendanto valandoms, visuomenė gatvėse susiduria su pagausėjusiomis karinėmis pajėgomis. Visuotinio streiko gretos didėja prisijungiant vis daugiau darbininkų.
Akivaizdu, kad į tokią neviltį Čilės visuomenę įstūmė per eilę metų daromi atsakingų pareigūnų priimami nutarimai. Čilę nuo Lietuvos skiria kitas temperamentas ir tradicijos, tačiau viską lemia žmonių daromi sprendimai.