Jau kuris laikas viešojoje erdvėje yra diskutuojama apie galimus mokytojų streikus. Tiek politikai, tiek viešosios nuomonės formuotojai mėgsta šią temą eksploatuoti neįsigilinę į esmines jos sąlygas. Valdymo organai, priimdami sprendimą streikuoti, privalo suformuluoti konkrečius reikalavimus, kurie yra neatsiejami nuo streiko paskelbimo.
Primename, kad spalio 17 d. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) taryba, susipažinusi su Seimui pateiktu 2020 metų valstybės biudžeto projektu, nusprendė antroje lapkričio pusėje skelbti streiką. Tai reiškia, kad streikas dar nėra paskelbtas, nes jam nėra nurodyta konkreti data. Seimui Vyriausybė pateikė ateinančių metų biudžeto projektą, kuriame vietoj 118 mln. eurų, reikalingų šakos kolektyvinėje sutartyje numatytiems darbams įgyvendinti, buvo skirta mažiau kaip pusė – 55 mln. eurų. Tai buvo įvertinta kaip kolektyvinių susitarimų su mokytojų atstovais laužymas. Neatsiliekant nuo kitos profesinės sąjungos, streiką žada skelbti ir kita save įvardijanti kaip „daugiausiai“ mokytojų vienijanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), jeigu siūlomiems ŠMSM kompromisiniams pasiūlymams nebus pritarta. Pažymėtina, kad ši profesinė sąjunga apskritai nėra pasirašiusi kolektyvinės sutarties. Šiuo metu švietimo darbuotojus atstovauja bent šešios nacionalinės profesinės sąjungos.
Jau tapo normalu, kad visuomeniniais pagrindais veikiančios profesinės sąjungos susitapatina save su įstatymų leidėjų institucijomis ir bando kelti ginčą dėl numanomų dalykų. Skelbiamas streikas neapibrėžiant aiškių reikalavimų, kurie nėra patvirtinti profsąjungos valdymo organų. Esant tokiai situacijai, profesinė sąjunga rizikuoja apskritai netekti savo statuso. Vyriausybės pateiktas ateinančių metų biudžeto projektas, kuriame numatyta skirti mažiau lėšų nei buvo įsipareigota kolektyvinėje sutartyje, dar nėra patvirtintas, nes intensyviai ieškoma lėšų. LPS „Sandrauga“ bei jos nariai pastebi, kad kovojant už švietimo darbuotojus, profesinių sąjungų veikloje turėtų būti išlaikytos viešųjų ryšių, faktinių ir teisinių galimybių pusiausvyra.
Vis tik svarbu akcentuoti, kad ŠMSM, nors ir keičiantis vadovams, negali nusišalinti nuo sutartinių įsipareigojimų ir viską palikti savieigai. LPS „Sandrauga“ siūlo Vyriausybei koreguoti savo veiklą ir suteikti ŠMSM įgalinimus, kurie leistų platesne apimtimi ministerijai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
ŠMSM įtvirtintose nuostatose įsipareigoja organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti formaliojo ir neformaliojo švietimo įgyvendinimą. Taip pat tikimasi, kad kada nors ŠMSM atliks valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą bei imsis veiksmų operatyviau spręsti susidariusias situacijas sudarant kompetentingą komisiją esamiems trūkumams šalinti. Juk švietimo sistemoje dar yra labai daug skaudulių, nepanaudotų vidinių rezervų bei galimybių gerinti socialines bei darbo sąlygas.
LPS „Sandrauga“ viliasi, kad bręstančias problemas pavyks aptarti jau šiandien spalio 31 d. rengiamame susitikime su ŠMSM ministru dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo bei kitų labai svarbių švietimo darbuotojams problemų.