Šiandieninė Lietuvos situacija darbo rinkoje vis labiau neramina. Pastebima, kad darbo pasiūla ženkliai skiriasi nuo turimos paklausos. Net apie penktadalį įmonių veiklų riboja darbuotojų trūkumas, taigi darbo rinkoje šiuo metu darbdaviams vyrauja nepalanki situacija. Dėl to darbdaviai šią problemą spręsti neretai nusprendžia pasitelkdami technologijas, automatizavimą, veiklos optimizavimą.
Potencialius darbuotojus labiausiai domina tokios sritys kaip: teisė, finansai/apskaita, IT, rinkodara/reklama
, žmogiškieji ištekliai, organizavimas/valdymas, administravimas, bankai/draudimas, žiniasklaida/viešieji ryšiai bei turizmas/viešbučiai/maitinimas. Šiuo metu yra matoma tendencija, kad dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Darbo rinkai šiuo metu nereikia teisininko išsilavinimą turinčių žmonių – dabar jų perteklius. Tuo tarpu buhalterinio išsilavinimo gerų specialistų darbdaviams sunku rasti tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame – viso to priežastis – maži atlyginimai. Visgi, jauno amžiaus žmonės kiek labiau linkę burtis į privatųjį sektorių teigdami, kad tai lengvesnis ir atlyginimo prasme labiau džiuginantis darbas. Iš nekvalifikuotų darbų, remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, yra reikalingiausi: virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, kepėjai ir konditeriai, pardavėjai, miškų ūkio darbuotojai, mėsininkai, siuvėjai, statybininkai. Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, įgyti aukštąjį išsilavinimą verta – diplomuoti darbuotojai dirbantys didelėse įmonėse vidutiniškai uždirba 50 proc. daugiau nei tik pagrindinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Visgi, darosi akivaizdu, kad įvairių sričių geri specialistai vis dažniau pasirenka save realizuoti kitose srityse arba netgi nusprendžia emigruoti.
Kokia Lietuvos darbo rinkos padėtis laukia artimiausioje ateityje išlieka neaiški. Visgi, ko gero, dažnas mūsų visuomenės narys pripažintų liūdną tiesą – maži atlyginimai skatina ieškoti įvairių alternatyvų, kurios kartais paskatina gerovės kūrimą svetur.