Vieningumas ir bendruomeniškumas – vieni svarbiausių bruožų, kurie stiprina valstybę. Dėl nepakeliamų ir sunkių darbo sąlygų, menko darbo užmokesčio bei socialinio teisingumo ignoravimo viena visuomenės dalis emigruoja, o kita priešinasi vienindamasi arba jungdamasi į profesines sąjungas. Viena kraštutinių priemonių kovojant su prieš socialiniu neteisingumu yra streikas – profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas. Prieš tikrąjį streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis, kuris negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Dėl neterminuoto arba terminuoto streiko skelbimo – vyksiančio iš anksto numatytą tam tikrą laiką, nusprendžia streiko komitetas. Šiuo metu yra labai išviešintas pedagogų ir aukštųjų mokyklų protestas bei numatomi streikai, bet, ar aukštosios mokyklos streikuos ir, ar tai palaikys studentų atstovybės ir studentai?
Lietuvoje vis labiau bręsta idėja surengti įspėjamąjį streiką švietimo įstaigų iniciatyva. „Streikas turėtų būti, kaip ir žadėjome, didelis ir masinis‘‘,- teigė E. Milešinas, vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai. Šiuo metu 2020 metų biudžeto projekte atly
ginimams skirti numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų, o reikalaujama, kad būtų įsipareigojama vykdyti prieš 2017 metų su Švietimo ministerija pasirašytu susitarimu dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.
Aukštųjų mokyklų atstovai taip pat, kaip ir profesinė sąjunga ,,Sandrauga“, pritaria streiko idėjai, tačiau iki šiol kai kurios organizacijos dar neįvykdė net būtinos darbuotojų apklausos dėl streiko skelbimo. VDU profesinės sąjungos pirmininkas Marius Sirutavičius teigė, kad šiuo metu universitete yra atliekama apklausa, siekiant išsiaiškinti, ar būtų parama protestui, ar kitai nepasitenkinimo išraiškos mažais atlyginimais formai. Pasak pirmininko, vyksta intensyvus dialogas dėl to, kaip pareikšti nepasitenkinimą valdžios nevykdomiems pažadams. Tuo tarpu, profsąjungos pirmininkė Eglė Bilevičiūtė taip pat platins anketą savo darbuotojams dėl paramos protestams, tačiau mano, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų streikas nebus toks efektyvus kaip mokytojų.
Iš tiesų, didžiausia problema – pasyvumas. Tai dažnai matoma ir jaunimo tarpe. Taigi, galbūt dėstytojai ir akademinė visuomenė nepakankamai išugdo sąmoningą, patriotišką ir pilietišką asmenybę, kuri ateityje atsiradus nepalankioms sąlygoms stipriau kovotų ir gintų savo teises, aktyviau palaikytų savo dėstytojų reikalavimus.
,,Sandraugos“ profesinė sąjunga praneša, kad nepatenkintus esamomis darbo sąlygomis žmones ir todėl streikuojančius arba pasiryžusius tai daryti visapusiškai palaikys, parems ir būtinai dalyvaus streikuose, siekiant padėti visuomenės nariams išsikovoti norimų darbo sąlygų. Ar žodis “streikas“ bus eskaluojamas iki biudžeto patvirtinimo per viešąsias informacijos priemones, ar iš tikrųjų pasireikš visa savo jėga ir ilgai laukti nereikės? Tikėkimės, kad pedagogų streiko komitetas dės visas pastangas, kad iškelti reikalavimai būtų įgyvendinti.