„Nepakeičiamųjų“ ministerijos klerkų atostogos strigdo derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties

papludimys

Nacionalinė kolektyvinė sutartis palauks, kol ministerijos klerkai kaitinsis saulutėje

Derybos dėl 2021 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties tarp profesinių sąjungų ir Vyriausybės juda lėtai ir sunkiai, nelyginant automobilis su užtrauktu rankiniu stabdžiu. Ir tai neturėtų labai stebinti: kai kalbame apie dirbančiųjų darbo ir socialinių sąlygų gerinimą, Vyriausybės klerkams dažnai pritrūksta geranoriško požiūrio ir derybinio lankstumo. Biurokratinės girnos jau ne kartą yra sumalusios į miltus gerus norus ir kilnias iniciatyvas – ne išimtis ir nacionalinė kolektyvinė sutartis.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pastebėjo, kad valdininkai kaip velnias kryžiaus vengia kalbėti apie finansinius įsipareigojimus darbuotojams, tačiau mielai naudojasi derybomis, siekdami silpninti profesinių sąjungų galias. Geriausias to pavyzdys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojai bet kokia kaina pakeisti Profesinių sąjungų įstatymą taip, kad profsąjungų nariai prarastų dar išlikusias darbo saugumo garantijas. Visa laimė, kad pasipriešinus „Sandraugos“ atstovams, gavę per nagus valdininkai bent jau kuriam laikui klastingą iniciatyvą nukišo į stalčių.

Kaip ministerijos klerkams rūpi dirbantieji puikiai iliustruoja jų požiūris į profesinių sąjungų norą kolektyvinės sutarties vykdymui (kitais žodžiais tariant, papildomoms dirbančiųjų socialinėms garantijoms: pašalpoms, išmokoms ir pan.) skirti ne mažiau kaip 3 proc. metinių įstaigos darbo užmokesčio fondo lėšų. Vyriausybė, be abejo, tam prieštarauja, nors prieštaravimo neparemia jokiais argumentais ir skaičiavimais. Kodėl? Tikrosios priežasties nežinome, tačiau  pretekstu naudojami biurokratiniai burtažodžiai apie makroekonomines prognozes, detalius pasitarimus, analizes ir kitas mėnulio fazes.

Galiausiai, derybos ištempiamos laike, nes pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, ministerijos tarnautojai išeina atostogų, o jų nėra kam pakeisti. Jei taip „efektyviai“ darbą organizuotų privatus verslas, jis iškart užlinktų, tačiau mokesčių mokėtojų pinigais šeriama ministerija niekada nebankrutuos.

„Viską apibendrinus, galima teigti, kad iki rinkimų tempiamas iškilmingas nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymas, tėra ciniškas valdančiųjų „pijarinis“ triukas, kuriuo siekiama sukurti rūpesčio žmonėmis iliuziją. Rinkėjams, žinoma, visos atrakcijos įdomios, tačiau profesinėms sąjungoms rūpi ne rinkiminis šou, o realūs darbai“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.