Kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą skiria vos vienas euras

Lietuvoje vis labiau Vyriausybė nusišalina nuo darbdavių kontrolės, kalbant apie atlyginimus ir darbo sąlygas. Šalyje nustatomas minimalus darbo užmokestis yra tik viena iš dviejų pusių, kuri kontroliuojama įstatymų. MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai (LR DK 141 straipsnio 2 dalis).

Tačiau tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo iškyla labai plona riba kalbant apie darbo užmokestį. Šiuo metu galiojantys įstatymai reglamentuoja atlygį už nekvalifikuotą darbą kuris negali būti mažesnis nei 642 Eur/mėn. (Bruto), tačiau nėra reglamentuojamas minimalus darbo užmokestis už kvalifikuotą darbą. Deja, visų profesijų atstovai LR Darbo Kodekse yra sumaišomi į vieną katilą. Žmogaus su aukštuoju 56išsilavinimu ir didele patirtimi pragyvenimo lygis atsiduria darbdavio valioje. Jis darbuotojui gali mokėti ir 650 Eur/mėn., t. y. keliais eurais daugiau nei minimali alga.

Nesvarbu ar gydytojas, policininkas ar sekretorius, nors ir atsakomybės lygis skiriasi tačiau atlygis už tai ne. Šios spragos pridengiamos premijų sistema, tačiau tai nepastovu ir darbuotojas nesijaučia saugus dėl savo kintančių pajamų. Kaip manote jūs ar rizikos bei atsakomybės laipsnis darbe turi įtakoti atlyginimą ir kokia sistema turėtų būti pritaikyti tai kontroliuoti?

Britai turi posakį: „Nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigų daiktą“. Nepamirškime, kad darbdavys iš esmės perka darbuotojo paslaugas, o visi puikiai žinome, kad pigios paslaugos dažniausiai nebūna kokybiškos. Tad kaipgi galime tikėtis kokybiško pareigūnų, medikų, ugniagesių ir kitų valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų žmonėms mokėdami jiems šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą arba kai šių profesijų žmonės gauna mažiau nei Lietuvos Respublikoje yra vidutinis užmokestis?

Šiuo atveju guodžia tik tai, kad didžioji dalis šių žmonių dirba iš pašaukimo ir savo pareigas atlieka suprasdami jų svarbą ir per daug negalvodami apie atlyginimą. Tačiau galbūt jau užteks taupyti pinigus žmonių geranoriškumo ir pilietiškumo sąskaita ir pagaliau deramai jų darbą įvertinti. Profsąjungos visada pasiruošusios padėti ir padeda, tačiau reikia išdrįsti kalbėti ir veikti kartu…

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Comments are closed.