Tokiais Jo ekscelencija Lietuvos Prezidento žodžiais prasidėjo susitikimas su trijų profsąjungų atstovais, kuriame buvo aptarta aktualiausios problemos šiame sunkiame laikotarpyje. Pagrindiniai aspektai buvo darbuotojų apsaugos poreikis laikotarpiu po karantino, idėjos dėl geresnės darbuotojų gerovės, bei kitos šiuo metu šalyje vykstančios aktualijos.
Krizės mažinimui skiriamos nedarbo draudimo išmokos, bei skatinamas darbdavių suinteresuotumas naujų darbo vietų sukūrimui. Be to, skiriamos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios didina darbuotojų atlyginimus. Prezidentas pabrėžė, kad svarbiausias yra žmogus ir visas dėmesys turi būti skiriamas jo gyvenimo kokybei užtikrinti.
Svarbiausi klausimai socialiniais aspektais buvo keliami dėl žmonių, kuriems yra virš 50 ir daugiau metų, negalėjimo susirasti darbo. Taip pat atkreiptas dėmesys į jaunus žmones, kuriems įsidarbinti į perspektyvią darbo vietą yra labai sudėtinga. Paliestos nedarbo išmokos, kurios šiuo metu yra skiriamos ne visiems asmenims.
Per pandemiją nukentėjo daug moterų, kurios prarado darbo vietas ar liko be mokamo atlyginimo. Darbo klausimams susijusiems su vaikų priežiūra, kuomet moterims dėl karantino tenka likti namuose ir juos prižiūrėti, trūksta struktūrizavimo.
Lietuvos Vyriausybė vis dar delsia pateikti savo ekonomikos gerinimo priemones Europos komisijai. Beveik visos valstybės narės jau yra pateikusios savo idėjas, bet Lietuva yra viena iš šalių, kuri kažko lūkuriuoja. Taip pat naujai priimtas LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuris yra kritikuojamas dėl savo neapibrėžtumo, turi būti tikslinamas.
Turbūt pats aktualiausias klausimas yra vis dar besitęsiantis karantinas. Nėra jokių suplanuotų po karantininių priemonių, kurios užtikrintų darbuotojų ir darbdavių geresnę ekonominę padėtį. Tam reikalingas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris palengvintų sugrįžimą į darbo vietas.
Kylančios problemos susijusios su testavimo ir vakcinavimo klausimais. Nėra nustatytų jokių gairių, todėl darbuotojai ir darbdaviai jaučiasi palikti nežinioje kaip reikės elgtis toliau.
Europos komisij
a pasisako, kad Lietuvoje skiriamos paramos ekonomikai kelti yra per mažos. Vyriausybės siekis didinti mokesčius esamos problemos tikrai neišspręs. Reikia gaunamus pinigus protingai investuoti, kad atsirastų naujų darbo vietų ir žmonės neliktų be nieko, nes tada jų vienintelis pasirinkimas liktų emigracija iš Lietuvos.
LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipė dėmesį į šias problemas:
- Suminės darbo apskaitos nepalankumas darbuotojams
- LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatos, kurios apsunkina jaunų šeimų finansinę padėtį imant paskolą ir perkant plotą būsto statybai
- Vyriausybės vengimas bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis
- Individualią veiklą vykdančių žmonių teisių neužtikrinimas
- Artėjant karantino pabaigai, dėl per mažos darbo rinkos skirtingų sluoksnių žmonėms, emigracijos kilimo grėsmė
- Per didelės galios suteikimas darbo inspekcijai, kurios sprendimai dėl darbuotojų atleidimo yra prilyginamas teismo funkcijoms.
- Dėl komandiruojamų darbo užmokesčio pervedimo į darbuotojo nurodytą sąskaitą.
Matome, kad problemų mūsų šalyje tikrai yra daug ir jas reikia spręsti kaip įmanoma greičiau. Vyriausybė neatsižvelgia į paprastus darbuotojus, kuriems tikrai yra reikalinga parama ir aiškios informacijos suteikimas. Tačiau šis susitikimas su LR Prezidentu teikia vilčių, jog bus skiriama daugiau pastangų paprastų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai taisyti šiuo ypatingu laikotarpiu.
Aut: Lukas Žižys