Rytoj bus minima knygnešio diena, kuri pažymi mūsų išskirtinės istorijos vingius. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Šiuolaikinėje visuomenėje, apie šią profesiją mažai susimastoma. Išpopuliarėjo elektroninė erdvė, todėl popierinių knygų skaitymas tampa privilegija. Netolimoje praeityje knyga žmogaus buvo vertinama, kaip geriausias draugas, kaip dvasinės prabangos standartas.
Po 1863 metų su
kilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai, kurie siekė išlaikyti savo tautiškumą šiam reikalavimui priešinosi visais įmanomais būdais. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, vėliau slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.
Tačiau mūsų tautiečiai priespaudai nepasidavė ir ėmėsi savų veiksmų. Lietuviškos knygos, laikraščiai ir lietuviškas žodis buvo leidžiami iš rankų į rankas. Lietuvai daugiausiai pasiaukojo spaudinių platintojai – knygnešiai – Jurgis Bielinis, Vincas Juška, Karolina Laurinavičiūtė, Ignas Bitaitis ir kiti lietuviško žodžio saugotojai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu Lietuvoje nukentėjo maždaug 1000 žmonių iš visų socialinių sluoksnių. Nors kelias ir buvo sunkus, tačiau spaudos draudimą didžiausiomis pastangomis pavyko panaikinti ir atgauti laisvę Lietuviškiems leidiniams.
Kovo 16 diena, kaip tik mini šių garbių žmonių nuopelnus Lietuvos švietimo ir tautiškumo išsaugojimui. Taigi atsitraukime nuo savo kompiuterių ekranų ir dieną praleiskime su gerbiamo ir mums patinkančio rašytojo knyga.
Knyga – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis protą. (Autorius E. Fagė)
Aut: Ieva Dambrauskaitė