Kai darbas tampa mirties priežastimi

Išsivysčiusiose šalyse jau dešimtmečius  kalbama apie ilgų darbo valandų žalą sveikatai ir bent didesniu apmokėjimu bandoma atsilyginti darbuotojui.  Tuo tarpu Lietuvoje suminės darbo laiko apskaitos įteisinimas  leido darbdaviams ne tik apkrauti dirbančiuosius  ilgomis darbo valandomis, bet ir manipuliuojant kito mėnesio darbo krūviu nemokėti už viršvalandžius.

Paskelbti Tarptautinės darbo organizacijos atliktos studijos rezultatai tiesiog stulbinantys – daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką.

Tyrime padaryta išvada, kad 55 ar daugiau valandų per savaitę darbas buvo susijęs su apytikriai 35 proc. padidėjusia insulto rizika ir 17 proc. padidėjusia rizika mirti nuo išeminės širdies ligos, palyginti su 35–40 valandų trunkančia darbo savaite. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad 2016-2020 metais 398 tūkst. žmonių, kurie dirbo mažiausiai 55 valandas per savaitę, mirė nuo insulto ir 347 tūkst. – nuo širdies ligų.

paauglyste-nestumasPSO ekspertų teigimu – ilgoms  darbo valandoms tenka maždaug trečdalis visų su darbu susijusių ligų atvejų, galima teigti, kad tai yra nustatytas rizikos veiksnys, lemiantis didžiausią profesinių ligų naštą.

Lietuvoje, statybų, pramonės ir transporto šakose daugybė atvejų, kuomet siekiant trumpalaikio pelno – nuolat pažeidžiamos darbuotojų teisės į saugą ir sveikatą, o darbdavių piktnaudžiavimas ilgu darbo laiku – seniai tapo norma. Ypač dėl to kenčia iš trečiųjų šalių čia dirbti atvykę piliečiai.

Yra įmonių, kuriose dėl parsidavusių profsąjungų pritarimo darbuotojai priversti dirbti iki 260 valandų per mėnesį. Tiek darbo inspekcijos, tiek socialinės apsaugos ministerijos tvirtinimu, jos neprivalo kištis į šalių sudarytas kolektyvines sutartis. Anot jų žmonės turi sprendimo teises. „Sandrauga“ ragina žmones būti aktyviais.

Problemas spręskime kartu.

Parengta pagal „The Environment International“ ir LPS „Sandrauga“ info.