Pastarasis laikotarpis Lietuvai nelengvas: koronaviruso atvejų didėjimas, įvairūs mitingai, protestai, pasienio problemos… tuo pačiu, valstybei teko evakuoti žmones iš Afganistano, kurie mums padėjo ir kitaip buvo naudingi Lietuvos užsienio reikaluose. Pasak Užimtumo tarnybos, visi 177 atvykėliai šiuo metu gyvena Raseiniuose ir dalis jų „ateitį sieja su mūsų šalimi, tačiau norėtų persikelti į didžiuosius miestus, kur lengviau integruotųsi į visuomenę“. Tai reiškia, kad Afganistano piliečiai, atvykę į Lietuvą, tikisi gyventi ir dirbti joje.
„…Lietuvos darbdaviai, pagal atliktą vietinę apklausą, susidomėjo naujaisiais, į Lietuvą atvykusiais specialistais“
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė teigia, kad dabar Lietuvos darbo rinkoje kiekvienas kompetentingas, motyvuotas ir kvalifikuotas specialistas yra svarbus. O šiuo metu darbuotojų laukia visų sektorių įmonės. „Tikiu, kad visi kartu galime padėti greičiau integruotis visiems, kurie to norės“, sakė I. Balnanosienė.
Drąsė Butkienė, Užimtumo tarnybos Raseinių skyriaus vedėja, patvirtino, kad kol kas penki Afganistano piliečiai pateikė išsilavinimą patvirtinančius diplomus. Tuo pačiu, surinkta 16 kitų kompetenciją ar kvalifikaciją patvirtinančių sertifikatų, dokumentų ir kitų pažymėjimų. „Išsilavinimo pripažinimo siekia ir keli farmacininkai, slaugos specialistai, automobilių mechanikas“. Kai kurie atvykėliai planuoja susisiekti su buvusiomis mokymo įstaigomis ir gauti patvirtinimus, kad joje gavo kvalifikaciją.
„Kita dalis pabėgėlio statuso siekiančių asmenų turi kitokių planų – šie galvoja apie išvykimą iš Lietuvos į kitas valstybes“
Tuo tarpu Lietuvos darbdaviai, pagal atliktą vietinę apklausą, susidomėjo naujaisiais, į Lietuvą atvykusiais specialistais. Tačiau naujiems darbuotojams skirtų nekvalifikuotus darbus. Pavyzdžiui, vietinė Raseinių bendrovė „sutiktų įdarbinti dalį pabėgėlių, bet siūlytų tik išsilavinimo ar patirties nereikalaujančias pozicijas“. Deja, dauguma afganistaniečių planuoja dirbti kvalifikuotus darbus. Tai būtų jiems iššūkis, nes nemokant lietuvių kalbos, integracija pasunkėtų.
Kita dalis pabėgėlio statuso siekiančių asmenų turi kitokių planų – šie galvoja apie išvykimą iš Lietuvos į kitas valstybes. Anot jų, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, gyvena giminės, todėl ten gyventi būtų lengviau. Tačiau atvykėliai atvirauja, kad apie tai galvoja ir dėl tų valstybių geresnės socialinių pašalpų sistemos.
Paprastai pabėgėlių statusą įgiję piliečiai į Lietuvos darbo rinką įsilieja per 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnybos dienos. Lengviau darbus randa tie, kurie moka anglų ir rusų kalbas. Tuo tarpu lietuviai irgi turi prisitaikyti prie naujų kolegų. Ką manote Jūs? Kaip reaguotumėte, jei Jūsų darbe pradėtų darbuotis iš kitos, tolimos valstybės atvykęs žmogus? Kaip tai paveiktų Jūsų įprastą darbo atmosferą? O gal jau turėjote panašią patirtį? Pasidalinkite mintimis ir įspūdžiais!
Giedrius Katkauskas