Kiekviena šalis pasaulyje susiduria su skurdo problemomis. Žinoma, jos yra skirtingos: labiau įsivysčiusiose šalyse skurdą pajaučia maža dalis žmonių, tuo tarpu kitose, ekonomiškai silpnesnėse valstybėse – problema didėja. Lietuvą šiuo atveju galima priskirti prie tų šalių, kuriose skurdas vis didėja. Rugsėjo 27 dieną Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo paskelbtoje apžvalgoje rašoma, kad Lietuvoje 2020 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno maždaug kas penktas gyventojas.
„…Lietuvos skurdo rizikos lygio rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje“
Kaip teigiama apžvalgoje, skurdo rizikos lygis 2020 metais, palyginus su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyveno ~585 tūkst. žmonių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos skurdo rizikos lygio rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje – net 20,6 proc. Tuo tarpu kaimyninėje šalyje Lenkijoje rodiklis siekia 15,4 proc.
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apžvalgos, „skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, daugiavaikės šeimos ir vaikai“.
Viena iš pagrindinių skurdo Lietuvoje priežasčių – pajamų nelygybės augimas. Tai yra aktualu ir kitoms šalims visame pasaulyje. Kaip rašoma apžvalgoje, moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Tuo tarpu Europos Komisija ragina Lietuvą „mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą“. Pasak Lietuvai skirtų Europos Komisijos ataskaitų, gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. „Tai atitinkamai lemia ir itin žemą socialinės apsaugos – socialinių išmokų ir paslaugų – finansavimą, tuo pačiu ir ribotą poveikį skurdo, socialinės atskirties ir nelygybės mažinimui“.
Žinoma, skurdo problemą palietė ir pasaulyje esanti pandemija bei karantino laikotarpiai Lietuvoje. COVID-19 virusas padarė įtaką ne tik žmonių sveikatai, bet ir socialinėms, ekonominėms sferoms. Padaugėjo bedarbių, gyventojams sumažėjo ar net prarado pajamas, dėl nuolatinių ribojimų, nerimo ir nežinomybės prastėjo psichologinė sveikata. NSMOT ir Lietuvos vartotojų aljansas užsakė apklausas pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, „daugiausia finansiškai nukentėjo darbo neturintys, mažiau išsimokslinę gyventojai, smulkieji verslininkai, gaunantys pajamas iš individualios veiklos“.
Kęstutis Juknis: „…mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą“
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą. Tik veiksmingos ir praktiškai patikrintos priemonės gali sustabdyti valstybės stagnaciją.
Taigi, skurdas Lietuvoje turi potencialą didėti ir toliau. Skirtumas tarp žemutinio gyventojų socialinio sluoksnio ir aukštutinio vis didėja – vidurinoji klasė kiekvienais metais vis labiau nyksta. Kodėl mūsų Vyriausybei nesiseka mažinti skurdo rizikos Lietuvoje? Ką ji turi daryti, kad skurdas pagaliau imtų mažėti?
Giedrius Katkauskas