Pastarieji du metai pasauliui parodė, kad nuotolinis darbas – įmanomas kasdienis dalykas. Žinoma, laisvėjant ribojimams, po truputį grįžome vėl į vėžias ir dirbome savo vietose. Tačiau, atėjus rudeniui, pradėjo augti naujų koronaviruso atvejų skaičius, pradedamos diskusijos apie karantiną. Todėl nuotolinis darbas gali vėl greitai tapti kasdiene rutina. O kaip tinkamai suformuoti ir sudaryti sąlygas dirbti iš namų, kad nekiltų nesusipratimų ir problemų?
Norint dirbti iš namų, visgi reikia darbo metodą užfiksuoti abejoms šalims priimtinu būdu. Tai gali būti prašymas (raštiškas ar elektroninis), pasirašytas susitarimas, ar darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Toks darbo metodo užfiksavimas reikalingas tam, kad būtų galima išvengti nesusipratimų ir papildomų, galvą spaudžiančių, problemų. Žinoma, to reikalauja ir Darbo kodeksas. Forminant nuotolinio darbo sąlygų pritaikymą, būtina nurodyti vietą, iš kurios darbuotojas turės dirbti. Darbdaviui yra labai svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis darbuotojams dirbs. Pavyzdžiui, atsižvelgti į garso izoliaciją nuo pašalinių garsų, pasiekiamumą, interneto ryšį, produktyvumo ir dėmesio išlaikymą…
Tuo tarpu, kalbant apie oficialias nuotolinio darbo taisykles, būtina į jas įtraukti darbo nuotoliniu būdu trukmę, pradžią ir pabaigą, sudaryti laiko apskaitą, sutarti darbo saugą, apmokėjimą. Taip pat ir bendravimo su klientais ir kolegomis telefonu ar elektroniniais laiškais terminą, pasiekiamumo valandas. Jeigu darbdavys nenurodė ir nėra būtinybės darbo atlikinėti po darbo valandų, darbuotojas to daryti neturėtų. Būtina paminėti, kad pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, patiria papildomų išlaidų darbo reikmėms ir priemonėms, jų įrengimui, darbdavys privalo tas išlaidas kompensuoti. Tačiau šias išlaidas ir jų apimtis reikia aptarti su pačiu darbdaviu susitarimo būdu ar nurodant taisyklėse. Gali pasitaikyti atvejų, kai darbdavys nesutinka kompensuoti šias patirtas išlaidas. Tokioje situacijoje, darbuotojui reikėtų kreiptis į profesinę sąjungą, kuri padės išspręsti šį nesutarimą.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad pagal Darbo kodeksą, darbuotojas gali darbdaviui pateikti prašymą dėl 20 % savo darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Šį prašymą gali teikti darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų amžiaus, vieni auginantys vaiką iki 14 metų amžiaus, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų amžiaus. Taip pat ir darbuotojai, kurių prašymas dirbti nuotoliniu būdu yra pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir besilaukiančios (neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios) darbuotojos.
Taigi, jeigu vėl ateis laikas darbui iš namų, atsiželgdami į šiuos patarimus, dirbti bus galima daug ramiau ir sklandžiau. Prisiminkite, kad jeigu kyla kokios nors problemos ar ginčai su darbdaviu – nelaukite, nedvejokite ir kreipkitės į profesinę sąjungą. Tokiu būdu sutaupysite laiko ir efektyviau išspręsite problemą.
Giedrius Katkauskas