Lietuvoje kasmet patiria nelaimingą atsitikimą maždaug 4 tūkst. žmonių. Nelaimė darbe gali atsitikti visiems – tiek dirbantiems biure, tiek pramonės sferose. Deja, kai kurie iš jų sunkiai susižeidžia ar net mirtinai susižaloja. Tiesa, daugiausiai nelaimių įvyksta statybos, apdirbamosios pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriuose. Atskleistas ir kitas pavojus žmogaus sveikatai – profesinės ligos. Kasmet užfiksuojama apie 200 atvejų, kai diagnozuojamos profesinės ligos. Jos gali kilti, kai darbe susiduriama su fizikiniais (vibracija, triukšmas) ir ergonominiais (sunkių krovinių kilnojimas, monotoniški judesiais) veiksniais. Nors šių atvejų užfiksuojama nemažai, retas žino, ką daryti, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas ar kai susergama profesine liga.
„Apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą“
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitiko darbe ar dėl nustatytos profesinės ligos, jis gali tam tikras finansines kompensacijas ar išmokas. Tai gali būti ligos išmoka, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija ar netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šios kompensacijos ir išmokos gali būti skiriamos tuo atveju, jeigu pakeliui į darbą ar iš darbo įvyksta nelaimingas atsitikimas ir kai nustatoma profesinė liga, dėl kurios prarandamos darbo pajamos.
Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Įvykus pripažintam draudžiamu nelaimingo atsitiko įvykiui ar nustačius profesinę ligą, dėl kurių darbuotojas tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jis gali kreiptis dėl išmokos skyrimo.
Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Reiškiasi, kad nes jeigu darbuotojas dirba pirmą darbo dieną ir jam įvyksta pripažintas draudžiamasis nelaimingas atsitikimas, jis galės gauti jam priklausančias kompensacijas ir išmokas. Darbuotojas, pasinaudojęs ligos išmokos teise, gaus 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, dėl kurios reikia kreiptis tiesiogiai į „Sodrą“.
Apdraustieji asmenys gali gauti ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ji skiriama, kai dėl nelaimės darbe ar kai susergama profesine liga, darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. darbingumo. Ši vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.
„Teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama“
Taip pat, LPS „Sandrauga“ informuoja, kad darbuotojui gali būti skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ją galima gaut tuomet, kai dėl nelaimės darbe ar dėl profesinės ligos netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija mokama kas mėnesį, o termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Į minėtą instituciją reikėtų kreiptis, kai norima nustatyti darbingumo lygį, o dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos – į „Sodrą“.
Tiesa, yra apibrėžti atvejai, kuomet nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais ir teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstama tuomet, kai apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstomos veikos požymių arba kad ši veika susijusi su administracinių nusižengimu. Taip pat nepripažįstama, kai apdraustasis sirgo liga, kuri nėra susijusi su darbu, kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau ir kai apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Būtina paminėti, kad draudžiamuoju įvykiu nepripažįstama, kai prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu to aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus tada, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ taip pat primena, kad jeigu darbuotojas susiduria su prastomis darbo sąlygomis, mobingo apraiškomis, (psichologiniu) smurtu darbo aplinkoje, nesąžininga darbo laiko apskaita ir atlyginimo mokėjimu, jis gali kreiptis į savo profesinę sąjungą, kuri padės išspręsti problemas.
Giedrius Katkauskas