Pasaulį ištikusios pandemijos metu buvo skubiai priimta nauja darbo tvarka, kuri vis labiau populiarėja ir toliau. Tai – nuotolinis darbas. Daug kam gali atrodyti, kad toks darbo metodas susikūrė tik dabar, kai buvo pradėta riboti žmonių kontaktai, įvestas karantinas ir judėjimo ribojimai. Tačiau tiesa yra visai kitokia – nuotolinio darbo praktika egzistuoja jau seniai.
Nuotolinio darbo pradžia
Kaip jau rašėme, toks darbo metodas yra naudojamas jau ir seniau – dar prieš „Skype“ ir „Zoom“ skambučius. 1973 m. Džekas Nillesas (Jack Nilles), NASA inžinierius, pradėjo modernaus nuotolinio darbo plėtojimą ir sukūrė terminą „nuotolinis darbas“ (angl. „telecommuting). Dar gerokai prieš pradedant šiuolaikinį darbą iš namų, ribotas žmonių skaičius, dirbusių IBM organizacijoje, išbandė nuotolinį darbą, siekiant nustatyti tokio darbo metodo efektyvumą. Iki 1983 m. iš penkių žmonių komandos šis skaičius išaugo net iki 2 tūkstančių darbuotojų. Nuotolinio darbo metodą pradėjo taikyti skambučių centro įmonės, kur šios srities darbuotojams leido dirbti iš namų.
Tai, kas iš pradžių atrodė madinga – dabar tapo norma. Remiantis „Gartner“ apklausa, 74 proc. įmonių planuoja pakeisti savo darbuotojų darbo vietą ir perkelti juos į atokias vietas, kaip dalį savo planų post-CoVid laikotarpiu. Per pastarąjį dešimtmetį nuotolinio darbo bumas išaugo net 115 proc. Prognozuojama, kad jis ir toliau augs, nes pasaulis po pandemijos pamažu prisitaikys prie naujų tendencijų, kurios taps visiems suprantamu standartu. Tai – nuotolinio darbo ateitis.
Perėjimas nuo gamyklų ir kabinų prie Wi-Fi ir „Zoom“
1999 m., sukūrus pirmąją interneto svetainę ir atsiradus „garažų“ startuoliams, prasidėjo naujas verslo amžius, kuris visapusiškai priklausė verslininkui. Iš pradžių, startuoliai pasižymėjo jų vystytojais, kurie dažniausiai būdavo studentai, patiriantys finansinius sunkumus. Taip pat ir tie, kurie paliko verslo pasaulį, ieškodami daugiau laisvės, sėkmės ir asmenybės išpildymo. Tačiau startuoliai pradėjo naują darbo būdą.
Verslininkai, suvaržytų biudžetų ir įkvėpti savo ryžtu, dirbo sandėliukuose, po stoginėmis ir garažuose, kol rado investuotojų, norinčių juos paremti. Daugelis tokių verslininkų jau tada pasirinko kurti įmones, paremtomis lanksčiomis sąlygomis, leidžiančiomis darbuotojams dirbti taip, kaip pradėjo – dirbti iš bet kur.
Nuotolinis darbas reiškė mažiau kelionių, o tai lėmė mažiau transporto priemonių kelyje, mažiau taršos ore ir sulaukė daug paramos iš žaliųjų judėjimo. Iki 2000 m. daugelis įmonių ir agentūrų pradėjo taikyti nuotolinį darbą ir darbuotojų, dirbančių iš namų, įteisinimo procedūras. 2010 m. Nuotolinio darbo tobulinimo aktas paskatino darbą iš namų, leidžiant vyriausybėms lanksčiau valdyti darbo jėgą atokiose vietose naudojant nuotolinį darbą.
Pramonės revoliucija davė mums galimybę dirbti gamyklose ir toks darbas tęsėsi ko ne visą XX amžių. Tuo tarpu technologinė revoliucija, kuri apėmė Wi-Fi ir tokias platformas, kaip „Zoom“ skambučius, ateityje suteiks mums dar daugiau galimybių.
Darbo ateitis – prisitaikanti, nuotolinė jėga
Kompiuteriai, kurie kažkada buvo sulig kambario dydžio, dabar telpa kuprinėse, rankinėse ar net kišenėse. Tai – kompiuterių pažanga, kuri suteikė žmonėms dar daugiau galimybių. Dėka Wi-Fi ryšio, visi šie įrenginiai gali prisijungti prie tinklo bet kurioje pasaulio vietoje, jeigu tik joje yra prieiga prie interneto.
Populiarėjant vaizdo konferencijoms, atsirado dar platesnės galimybės žmonėms dirbti iš bet kurios vietos. Dabar, virtualiai dirbantys darbuotojai, gali dirbti bet kokiomis valandomis, bet kurioje vietoje. Darbo sąlygos tampa vis lankstesnės ir dėl to įmonės patiria naudą. Jos siekia išvilioti talentingus darbuotojus iš ten, kur vadovaujamasi senamadiška ir griežta politika.
Kodėl nuotolinis darbas yra ateitis?
Augantis nuotolinio darbo populiarumas – nėra mada. Ilga ir sena šio darbo metodo istorija įrodo, kad tai yra tam tikra neišvengiamybė, kurio tapimas standartu buvo tik laiko klausimas. Tą paspartino pasaulį ištikusi pandemija, o ateityje mūsų lauks aukštesnio lygio nuotolinis darbas. Darbuotojų išlaikymas vis labiau priklauso nuo lanksčių darbo valandų ir galimybės dirbti iš namų – arba bent jau dalį laiko. Pagal atliktą tyrimą, 60-80 proc. nuotolinių darbuotojų yra daug labiau įsitraukę nei tie, kurie yra „įstrigę“ biure penkias dienas per savaitę.
Remiantis statistika, net 90 proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų ketina ir toliau dirbti tokiu metodu likusią savo karjeros dalį. Jie taip pat labai džiaugiasi galėdami rekomenduoti tokį darbo būdą kitiems: net 94 proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų skatina kitus daryti tą patį.
Leidus komandoms dirbti nuotoliniu būdu, įmonės gali padidinti darbuotojų išlaikymo rodiklius. Jiems nebereikia jaudintis tiek dėl nepatogumų, tiek dėl išlaidų ir trikdžių, atsirandančių komandos nariams išvykus į „žalesnius laukus“. Nuotolinio darbo privalumai gerokai nusveria trūkumus. Laikas pasiruošti naujai darbo erai, kurios pagrindas bus nuotolinis darbas.
Giedrius Katkauskas
(parengta pagal www.crossover.com informaciją)