Tikriausiai Jums yra tekę girdėti kalbas, matyti straipsnius apie priekabiavimą, psichologinį spaudimą, mobingą darbe. Tai jokia paslaptis, kad daugelyje darboviečių galima aptikti tokias problemas. Nors apie tai yra dažnai kalbama, vis dėlto, daug kas nežino, kaip psichologinis smurtas ir mobingas atrodo realybėje.
Prieš porą savaičių socialiniame tinkle „TikTok“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame pasakojama apie seksualinio priekabiavimo ir mobingo atvejus darbovietėje. Tiesa, kokia tai šalis ir įmonė, neatskleidžiama. „Bendradarbis, su kuriuo ką tik susipažinau, privertė mane pasijausti nepaprastai nepatogiai dėl mano dėvimų tamprių“, – vaizdo įraše atskleidė mergina, kuri veikiausiai patyrė seksualinį priekabiavimą. Po šio įvykio, sandėlyje dirbanti jauna darbuotoja, sekančią dieną nusprendė apsirengti laisvalaikiu dėvimais laisvais treningais. Ji teigė, kad taip dažnai apsirengia, kai nori jaustis saugiai nuo „vyriškų žvilgsnių“. Deja, toks sprendimas nuo mobingo darbe neapsaugojo.
Sekančioje vaizdo įrašo scenoje mergina pavaizduoja savo kitokią aprangą po minėto incidento. Matoma, kad darbuotoja yra apsirengusi laisvais, pilkais sportiniais drabužiais, tačiau šį kartą ji patyrė psichologinį smurtą. Vaizdo įraše pasakojama, kaip tas pats bendradarbis reagavo į jos aprangos stilių: „Ar galiu tiesiog pasakyti, kad nesvarbu, kokia graži tu esi, vis tiek šiandien atrodai kaip š***s“.
Vaizdo įrašas „TikTok“ socialinio tinklo platformoje sulaukė maždaug 900 tūkst. peržiūrų, o komentaruose kiti vartotojai išreiškė palaikymą merginai. Taip pat atsirado žmonių, kurie patarė darbuotojai kreiptis į įmonės žmogiškųjų išteklių skyriaus specialistus. „Labas, aš dirbu HR (liet. Žmogiškųjų išteklių skyriuje). Toks įvykis vadinamas priešiška darbo aplinka ir tai yra ypatingai nelegalu“, – komentuoja „TikTok“ vartotojas, – „Patariu paskambinti savo įmonės žmogiškųjų išteklių skyriui arba pateikti skundą EEOC (red. past. „Lygių įsidarbinimo galimybių komisijai“)!“. Kitas vartotojas patarė merginai užfiksuoti tokį įvykį ir pranešti savo vadovui.
„TikTok“ vaizdo įrašo komentaruose atsiliepė žmonės, kurie pasidalijo savo asmenine patirtimi šia tema. „Mes tik norime egzistuoti, nepatirdamos priekabiavimo“, – komentavo viena socialinio tinklo vartotoja. Tiesa, atsirado ir kitų asmenų, kurie patyrė tokias pačias situacijas, dirbdami sandėliuose. „Aš irgi esu sandėlio darbuotoja. Aš, tiesiogine to žodžio prasme, pakeičiau savo aprangą ir man teko pirkti tik nepaprastai per didelius drabužius darbui, kad tik išvengčiau kasdieninių komentarų iš vyrų“, – komentavo mergina. Kita sandėlio darbuotoja papasakojo, kad jai net teko pakeisti savo eiseną į „labiau vyrišką“.
Tai – tik vienas iš daugelio atvejų, kuomet susiduriama su mobingu, psichologiniu smurtu ar net seksualiniu priekabiavimu. Niekam ne paslaptis, kad dauguma šią patirtį turinčių žmonių yra linkę tylėti, nieko nedaryti ir tiesiog kęsti. Tačiau tai yra didelė klaida. Negalima tylėti, kai asmuo yra verčiamas nepatogiai jaustis savo darbovietėje ir negali jaustis savimi. Jeigu patiriate tokias problemas, raginame kreiptis į darbe esančius žmogiškųjų išteklių specialistus, vadovus ar net į profesines sąjungas. Jei ir toliau nieko nedarysite, nesikreipsite pagalbos, šios problemos niekur nedings ir tik labiau stiprės.
Ar esate patyrę mobingą, psichologinį smurtą ar seksualinį priekabiavimą darbe? Kaip su tuo susitvarkėte? Ką patartumėte kitiems žmonėms, susiduriantiems su šiomis problemomis? O gal tai Jūsų darbovietėje tęsiasi jau eilę metų ir niekas nesikeičia?
Giedrius Katkauskas