2014-07-19 
Banali tiesa, kad vasara – kelionių metas, daugelį priverčia išsiruošti iš namų. Kol vieni keliauja lėktuvais, traukiniais ar autobusais, kiti renkasi pasikliauti pakeleivingų mašinų vairuotojų gerumu. Tranzavimo mėgėjai tvirtina, kad tai ne tik pigus (nors tiksliau būtų sakyti -nemokamas) būdas nusigauti iš taško A į tašką B, bet ir galimybė susipažinti su įvairiais žmonėmis, bei paįvairinti kelionę nuotykiais. Tuo tarpu tranzavimo priešininkai sako, kad tai labai pavojingas, o ir šiaip negražus būdas išsisukti nuo kelionės išlaidų.
Jei esate pirmojoje barikadų pusėje, ir jau esate (ar dar ruošiates) keliauti būtent tokiu būdu, patyrusių tranzuotojų tinklaraščiai pateikia keletą gerų patarimų, kaip leistis į kelią pakeleivingomis mašinomis kuo saugiau. Tiesa, dauguma jų paremti Jūsų bendravimo ir vaidybos įgūdžiais.
Visų pirma, prieš iškeliaudami praneškite artimiesiems ar geriems draugams kur keliaujate, kokiu maršrutu planuojate keliauti, bei susitarkite tikslų laiką, kada jiems paskambinsite. Taip ir jie mažiau jaudinsis, ir jums bus saugiau.
Tranzuojant svarbu prisiminti, kad ne tik vairuotojai renkasi ar Jus paiimti, bet ir Jūs renkates, ar važiuoti sustojusia mašina. Prieš lipant į sustojusią mašiną, atkreipkit dėmesį, ar salone nesimėto tuščių butelių, nuo vairuotojo nesklinda „kvapelis“, bei į tai, kaip vairuotojas bendrauja. Pavyzdžiui, jei vengia žiūrėti į akis, arba žiūri perdėm intesyviai – gal jis turi negerų ketinimų? Tokiu atveju galima gražiai atsisakyti keliauti kartu, pasakant kad jums netinka maršrutas, tikėjotes pavažiuoti toliau, kažką pamiršote mieste ar pan.
Kita taisyklė sukurta merginoms, bet galioja ir vaikinams – nekeliaukit vieni. Su kompanija ne tik saugiau, bet ir kur kas smagiau ilgai stovėti iškėlus nykštį. Matyt nereikia perspėt, kad neperlenkit lazdos: vargu ar atsiras daug vairuotojų, norinčių ar galinčių pavežėti dvideimties žmonių kompaniją.
Prieš įlipdami į mašiną užsirašykite ir nusiųskite kam nors iš pažįstamų mašinos numerį. Arba apsimeskite, kad tai darote. Tai yra dar viena priežastis, kodėl verta perspėti draugus prieš iškeliaujant, jei tikrai nėra tokios galimybės.
Dar vienas įdomus patarimas, kurį pateikia keliautojai – nesiginčyti su vairuotoju apie politiką, filosofiją ar religiją. Ši taisyklė galioja daugeliu gyvenimo atvejų, tiesa?
Ir galiausiai, jei jau keliaujant jaučiates nesaugiai vienas „nekletas“ melas išsiprašyti iš mašinos, tai suvaidinti, kad jums bloga. Keliautojai pataria iš pradžių apsimesti, kad prastai jaučiates, o tik po to pasakyti, kad „užsupo“.
Taigi, pasitelkite savo draugus, psichologijos žinias, vaidybinius gebėjimus ir – pirmyn! Geros kelionės 
Rūta Geležinė