Marškinėliai, kuriuos dėvi: už ką Ralph Lauren užsitraukė pasaulio profsąjungų nemalonę (1 dalis)

2014-08-15  

Kompanija „Ralph Lauren“ pateko į pasaulio profesinių sąjungų ir aktyvistų nemalonę. Pasipiktinimą iššaukė milijonų dolerių vertės kompanijos atsisakymas pasirašyti „Priešgaisrinės saugos ir pastatų saugumo Bangladeše“ susitarimą, inicijuotą po 2013 metais įvykusios tragedijos. Tuomet, Bangladeše sugriuvo siuvimo fabrikas, nusinešdamas daugiau negu 1 100 ten dirbusių žmonių gyvybių.

Dakos (Bangladešo sostinės) profesinės sąjungos pirmininkė Nazma Akter, kuriai vaikystėje ir pačiai yra tekę dirbti siuvimo fabrike, buvo atvykusi į kompanijos „Ralph Lauren“ kasmetinį akcininkų susitikimą Niujorke. Ji kvietė kompaniją pasirašyti „Priešgaisrinės apsaugos ir pastatų saugumo“ sutarimą, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

Bangladešo Liaudies Respublika, sutrumpintai vadinama tiesiog Bangladešu, – valstybė pietų Azijoje, esanti šalia Indijos.

Minimas susitarimas yra įpareigojantis kontraktas, kuriuo siekiama pagerinti Bangladešo siuvimo fabrikų priežiūrą ir kontrolę. Jį jau yra pasirašę per 180 įvairių įmonių, tarp kurių ir didžiausiu „Ralph Lauren“ konkurentu vadinama amerikiečių kompanijas PHV, kuriai priklauso tokie prekių ženklai kaip „Calvin Klein“ ir „Tommy Hilfiger“.

„Ralph Lauren“ korporacija yra pasaulinė, kelių milijardų dolerių vertės kompanija, parduodanti aukštosios mados drabužius, aksesuarus, kvepalus ir baldus. Jos atstovai teigia, kad Bangladeše bendradarbiauja su 15 fabrikų, kurie pagamina mažiau nei 3 proc. jos parduodamų drabužių.

„Ralph Lauren“ tikina, kad visose šiuose fabrikuose galioja vidaus audito taisyklės, įtraukiančios priešgaisrinės ir pastato saugos reikalavimus, bei yra vykdomos darbuotojų  nuomonės apklausos.  Kompanija pabrėžė, kad fabrikai, su kuriais ji bendradarbiauja, taip pat dalyvauja Tarptautinės Darbo Organizacijos „Geresnio darbo“ programoje, kuris vykdo papildomą fabriko vidaus stebėseną.

Bangladešas yra viena daugiausiai pasaulyje drabužių pasiuvanti šalis. Šalies ekonomika remiasi siuvimo fabrikais, kuriuose siuvami drabužiai didžiausioms Europos ir vakarų Amerikos aprangos kompanijoms. Šiuose fabrikuose dirbantys darbininkai gauna ypatingai mažą atlygį ir yra priversti dirbti nesaugiomis sąlygomis bei kęsti piktnaudžiavimą. Plačiau apie tai – antroje straipsnio dalyje.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis The Huffington Post inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *