Marškinėliai, kuriuos dėvi: Bangladešo siuvyklų realybė (2 dalis)

2014-08-23

Kaip rašėme anksčiau, kompanija „Ralph Lauren“ pateko į pasaulio profesinių sąjungų ir aktyvistų nemalonę, po to kai atsisakė pasirašyti „Priešgaisrinės saugos ir pastatų saugumo Bangladeše“ susitarimą. Susitarimas pradėtas inicijuoti po 2013 metais įvykusios tragedijos. Tuomet, Bangladeše sugriuvus siuvimo fabrikas, žuvo daugiau negu 1 100 ten dirbusių žmonių. Tačiau šis incidentas – tik ledkalnio viršūnė Bangladešo siuvimo pramonės realijose/toli gražu ne vienintelė sugriuvusi Bangladešo siuvykla.

Dar 2013 metais amerikiečių dienraštis The Huffington Post, pasakodamas apie Bangladešo siuvimo pramonę, pasakojo Abedin istoriją:

Mukhta Mollah, 19 m., yra viena iš 350 „Beauty Garments Pvt. Ltd“ fabriko darbininkų. Ji uždirba $20 per savaitę. Nors jai tenka dirbti aštuonias ar daugiau valandų per dieną, šešias dienas per savaitę, šis darbas jai – savarankiškumo galimybė. Kenneth R. Weiss nuotr. Bangladešas, 2014.

„Dar visai neseniai, Abedin darbas būdavo prisiūti kišenes ant kelnių. Ji dirbo siuvėja viename fabrike netoli Dakos (Bangladešo sostinė – aut.p.). Ji gaudavo tokį pat atlgyį, kaip ir jos kolegos visoje šalyje – maždaug 55 JAV dolerius per mėnesį. Be šių pinigų, Abedin šeima sunkiai beišgalėtų išgyventi. Abedin tėvas –rikšos traukėjas. Vien jo atlyginimo neužtenka padengti šeimos išlaidas maistui ir kitom būtiniausioms reikmėms. Pridėjus Abedin atlygį, šeimai vos pakanka lėšų jiems patiems ir Abedin mamai išlaikyti.

Tačiau ir tokia „galimybė“ turi savo kainą. Abedin žino žmonių, kurie už ją sumokėjo savo gyvybe.

Abedin daugiau nebedirba. Jos fabrikas sudegė iki pamatų, nusinešdamas 112 ten dirbusių žmonių gyvybes. Ji pati iššoko iš trečio aukšto, susilaužydama kairę koją ir dešinę ranką. Šalia jos nukritęs jaunas vyras žuvo.“

Ši istorija puikiai atskleidžia Bangladešo siuvimo fabrikų realybę. Milijardo dolerių vertės pramonė yra didžiausia šalyje ir viena didžiausių pasaulyje – ji nusileidžia tik Kinijai. Daugeliui ten dirbančiųjų, darbas siuvimo fabrike yra vienintelė galimybė gelbėtis nuo skurdo ir turėti bent šiokį tokį pajamų šaltinį. Tačiau šios galimybės kaina – milžiniška.

60% medvilnės
20% prakaito
20% kraujo
Pagaminta Bangladeše

Siuvimo ir tekstilės industrija Bangladeše sudaro apie 80 procentų Bangladešo gamybos eksporto. 2012 metų rugpjūtį jos vertė siekia apie 18-19 milijardų JAV dolerių per metus. Manoma, kad nuo to laiko ši industrijos šaka patrigubėjo.

Maždaug šešiasdešimt procentų čia pagaminamų drabužių yra vėliau parduodami Europoje, apie keturiasdešimt procentų – keliauja į JAV. Taigi, labai tikėtina, kad marškinėliai, kuriuos šiuo metu dėvi – pasiūti viename iš Bangladešo fabrikų.

Bangladešo siuvimo ir tekstilės industrijoje dirba apie 3 – 4 mln. žmonių. Daugelis ten dirbančiųjų – atvykėliai iš provincijos, kurių daugumą sudaro moterys. Dėl religinių ir ekonominių priežasčių, daugeliui moterų Bangladeše – ypatingai kilusioms iš provincijos – siuvimo ir tekstilės fabrikai yra vienintelė galimybė įsidarbinti ir taip gelbėtis nuo skurdo.

Bangladešo moterys laiko nuotraukas artimųjų, dingusių po „Rana Plaza“ fabriko griūties, 2013 m. Būtent po šios tragedijos pasaulio dėmesys nukrypo į Bangladešo siuvimo fabrikus ir priešgaisrinės bei statybos saugos trūkumus juose.

Tačiau, kaip išsireiškė The Huffington Post žurnalistai, už šią galimybę darbininkai kartais sumoka savo gyvybėmis. Vien tarp 2012 metų Lapkričio ir 2013 metų Kovo, Bangladeše įvyko 5 mirtini incidentai. Tačiau joks fabriko savininkas taip ir nebuvo patrauktas atsakomybėn už darbininkų žūtis.

Jei kalbate anglų kalba, britų dienraštis The Guardian yra parengęs to paties pavadinimo interaktyvią dokumentiką (čia). Joje pasakojama apie drabužių kompanijų, kurių gaminiai siuvami Bangladeše, pelnus ir pateikiamos šiuose fabrikuose dirbančių moterų istorijos, atskleidžiančios gyvenimo ir darbo sąlygas Bangladeše.

Ypač įdomus yra joje pateikiamas laikmatis. Jis sudarytas iš trijų dalių: pirmoji parodo, kiek laiko praleidote šiame puslapyje. Antroji dalis parodo kiek per tą laiką uždirbo fabriko darbininkė Mahmuda. Trečioje skiltyje pateikiamas pelnas, kurį per tą laiką uždirbo drabužių kompanija, parduodanti Mahmuda‘os pasiūtus drabužius. Pavyzdžiui, jei tinklalapyje praleidote 1,5val., per tą laiką Mahmuda uždirbo 1,44 svarus (apie 6 Lt). Šiuos drabužius Jungtinėje Karalystėje parduodančios kompanijos uždirbo £6240 000 (apie 26 208 000 Lt).

Trumpą video klipą šia tema pateikia ir Tarptautinė darbo organizacija. Jį galite pasižiūrėti čia (anglų k.).

Parengė Rūta Geležinė,
remiantis The Guardian, The Huffington Post, The NewYork Times inf.

 

 

 

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *