2014-09-05 
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ skaičiuoja, kad euro zonai priklausančiose šalyse yra apie 18,409 milijonų bedarbių, t.y. – 11,5 proc. visų gyventojų. Nors Lietuvoje eurą dar tik ketinama įvesti, nedarbo lygio atžvilgiu Lietuva – tipiška euro zonos valstybė. „Eurostat“ skaičiavimais, nedirbančių žmonių procentas čia taip pat siekia 11,5 proc.
„Eurostat“ duomenimis, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, euro zonoje nedarbo lygis šių metų liepą, palyginti su birželiu, išliko toks pat. Gera žinia – lyginant su praėjusių metų liepa (kuomet jis siekė 11,9 proc.), šis lygis smuktelėjo.
Visoje ES nedarbo lygis liepą, kaip ir birželį, sudarė 10,2 proc. Šis rodiklis taip pat mažėjo, palyginti su 2013 m. liepos mėn. (10,9 proc.). Palyginti su šių metų birželiu, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 41 tūkst., o euro zonoje – beveik nepakito.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbas sumažėjo dvidešimt dviejose ES valstybėse narėse, padidėjo – trijose, nepakito – taip pat trijose. Mažiausias nedarbas buvo užregistruotas Austrijoje ir Vokietijoje (po 4,9 proc.), o didžiausias Graikijoje – 27,2 proc. 2014 m. gegužę ir Ispanijoje – 24,5 proc.
Įdomu tai, kad rugpjūčio pabaigoje buvo paskelbtas Darbo ir socialinių reikalų eurokomisaro iš Vengrijos, Laslo Andor siūlymas nedarbo išmokas euro zonoje mokėti iš bendro biudžeto. Jo teigimu, tai padėtų stabilizuoti padėtį recesiją patiriančiose šalyse.
Eurokomisaras šį pasiūlymą motyvuoja tuo, kad anksčiau šalys galėjo amortizuoti recesijos sukeliamą šoką sumažindamos savo valiutos vertę, tačiau į euro zoną įstojusios šalys tokios galimybės nebeturi.
Europietiškas nedarbo draudimas nepakeistų nacionalinio – jis galėtų sudaryti 40% paskutinių bedarbio pajamų ir būtų mokamas šešis mėnesius. Kitą draudimo dalį mokėtų pačios šalys.Šį pasiūlymą palaiko Prancūzija bei Italija, tačiau Vokietija aktyviai priešinasi.
Herbert Reul, europarlamentaro nuo Vokietijos, teigimu „toks sprendimas reiškia didelį lėšų perskirstymą bendrijos viduje ir labiausiai prie tokio finansavimo turėtų prisidėti Vokietija. Sunkumų turinčios šalys visų pirma turi reformuotis ir tapti konkurencingomis“.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis Lietuvos darbo biržos, Eurostat ir vz.lt inf.