2014-09-22
Praeitą savaitę Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Kaip užtikrinti įteisinto darbo patrauklumą“ metu buvo atkreiptas dėmesys į nedeklaruoto darbo sukeliamas neigiamas pasekmes darbuotojams ir valstybės finansams. Konferencijos metu aptarti darbdavių ir darbuotojų įtraukimo į įteisintą darbą būdai, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė, savo ruožtu, pabrėžė, kad kovai su nedeklaruotu darbu būtinos ne tik sankcijos, bet ir prevencija.
Nedeklaruotas darbas yra labai žalingas darbuotojams, nes dėl jo kenčia darbuotojų socialinės garantijos ir darbo sąlygos. Taip pat, susidaro terpė nesąžiningai konkurencijai tarp darbdavių, o į valstybės biudžetą nepatenka mokesčiai.
Kaip efektyviausios priemonės nelegalaus darbo prevencijoje, konferencijos metu buvo išskirti socialinis dialogas ir bendradarbiavimas tarp darbo kontrolę vykdančių institucijų. Tuo tarpu tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausiai nukreiptas į dalijimąsi gerąja patirtimi.
Kaip efektyvaus bendradarbiavimo pavyzdys išskirta Lietuvoje veikianti Nelegalaus darbo kontrolės centrinė koordinavimo grupė. Ją sudaro Valstybinė darbo inspekcija (VDI), SODRA, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Policijos departamentas bei Valstybinė mokesčių inspekcija. Šios institucijos yra pasirašiusios susitarimą keistis tarpusavyje informacija, siekiant pažaboti nelegalaus darbo atvejus Lietuvoje.
Apskrito stalo diskusijoje dalyvavęs Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Guy‘us Ryderis teigė, kad sėkminga kova su nedeklaruotu darbu neįmanoma be dialogo su socialiniais partneriais ir kad būtinas bendradarbiavimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Jam pritarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Williamas Danversas, kuris dar atkreipė dėmesį į socialinių partnerių ir prevencijos vaidmenį sprendžiant nedeklaruoto darbo problemą.
Socialiniai partneriai sutiko, kad būtinas aktyvus trišalis bendradarbiavimas, tačiau jų nuomonė dėl griežtesnio valstybės kišimosi ir reglamentavimo išskyrė. Darbdaviai pasisako už šviečiamąją prevenciją ir palankesnes mokestines sąlygas, o darbuotojų atstovai teigia, kad būtinas tinkamas nedeklaruoto darbo teisinis reglamentavimas ir numatytos atitinkamos sąlygos. Tačiau tiek vieni, tiek kiti sutiko, kad nedeklaruotas darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek vieniems, tiek kitiems, todėl su šiuo reiškiniu būtina kovoti.
Lietuvoje su nelegaliu darbu kovoja penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose veikiančios mobilios nelegalaus darbo kontrolės grupės. Kiekvieną grupę sudaro du Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai teisininkai. Šie asmenys vykdo nelegalaus darbo kontrolės bei prevencijos veiksmus.
Jau keletą metų veikia Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, kuriuo nustatomas tarpinis civilinių teisinių santykių variantas – galimybė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimui samdyti žmones pagal paslaugų kvitą. Šio įstatymo nuostatos išskirtinai taikomos žemės ūkio ir miškininkystės srityse ir pastebima labai teigiamas tendencijas, kaip vis daugiau padienių darbuotojų išeina iš šešėlio.
Nedeklaruotas darbas yra savo pobūdžiu teisėta veikla, už kurią yra mokamas atlygis, tačiau kuri nėra deklaruojama konkrečios valstybės institucijoms pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus. Lietuvos teisės aktuose vartojama sąvoka yra nelegalus darbas, kuri apima tiek nedeklaruotą, tiek ir ES valstybėse narėse išskiriamą nusikalstamą, t.y. nelegalų darbą.
Parengė Rūta Geležinė, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inf.