Stresas darbe – lietuvių liūdesio ir pesimizmo priežastis

2014-09-30

Jei lietuvis susierzinęs ar liūdnas, greičiausiai taip yra dėl įtampos darbe. Beveik 60 proc. šalies gyventojų profesinėje veikloje patiriamas stresas yra pagrindinė blogos nuotaikos priežastis, nustatė neseniai atlikta apklausa. Darbe patirtas stresas didžiausią poveikį turi šiauliečių, klaipėdiečių ir kauniečių nuotaikoms.

Panašu, kad dėl dažnai linksniuojamo lietuvių liūdnumo, melancholijos ir pesimizmo nereikėtų kaltinti vien tik sunkios ekonominės situacijos, šiaurietiško temperamento ar skausmingų istorinių peripetijų. Didele dalimi dirbančių žmonių negatyvias emocijas lemia būtent darbovietėse patiriami nemalonūs pojūčiai – stresas, įtampa, nerimas.

Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų teigia bent kartą per savaitę patiriantys stresą darbe. Kasdien streso dozę priversti atlaikyti beveik dešimtadalis apklaustųjų, 27 proc. – kartą arba kelis kartus per mėnesį. Dar 11 proc. gyventojų įtampą darbe jaučia kelis kartus per metus.

Daugumai darbe stresą patiriančių gyventojų dėl šios priežasties pasireiškia bloga nuotaika (59 proc.). Lyginant Lietuvos regionus, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai – bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 67 proc. klaipėdiečių, 65 proc. kauniečių ir 64 proc. vilniečių.

Streso palengvinimo įrenginys
Naudojimosi instrukcijos:
1. Pakabinkite įrenginį ant tvirto paviršiaus
2. Naudokitės instrukcijomis skritulio viduje
3. Jei reikia, kartokite 2 žingsnį iki sąmonės praradimo
4. Jei praradote sąmonę, laukitės naudojęsi streso palengvinimo įrankiu.

Užrašas skritulyje: Daužyti galvą čia

„Stresas patiriamas darbe turi didžiulės įtakos žmonių nuotaikai. Jei asmuo patiria ilgalaikį intensyvų stresą, ilgainiui jis tampa suirzęs, nerimastingas, pastebimi intensyvių emocijų proveržiai arba atvirkščiai – apatija, užsisklendimas. Jei asmuo neturi tinkamų streso valdymo įgūdžių, jam sunku suvaldyti įtampą, atsiriboti nuo darbo problemų ir palikti „darbą darbe“, bloga nuotaika parsinešama namo bei neretai ten ir „išliejama“, – komentavo psichologas – psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro konsultantas, partneris Justinas Burokas.

Penktadalis gyventojų prisipažino, kad stresas jiems trikdo sveikatą. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, jog stresas darbe sukelia konfliktus šeimoje, 8 proc. respondentų – skatina žalingų įpročių suaktyvėjimą. 

G. Bieliauskaitės teigimu, nors darbovietėje patiriamą įtampą Lietuvoje priimtina vertinti kaip natūralų reiškinį, tai nėra norma. „Įrodyta, kad nuolatinis stresas žmones žlugdo visų pirma psichologiškai. Be abejo, tai turi didžiulės neigiamos įtakos tiek darbo produktyvumui, tiek darbuotojo santykiams su aplinkiniais, tiek jo sveikatai. Todėl būtina imtis streso darbe prevencijos ir mažinti faktorius, sukeliančius įtampą.

J. Buroko įsitikinimu, Lietuvoje dirbantieji yra linkę susitaikyti su negatyviomis nuotaikomis. „Lietuviai neretai turi įprotį laukti, kad jais kažkas pasirūpins, o ne patys imtis ryžtingų žingsnių padėti sau. Prislėgti ilgalaikio streso jie laukia, kol kažkas tą stresą sumažins, keiksnoja neteisingą sistemą, bet pamiršta, kad gali ir patys imtis veiksmų – svarstė psichologas – psichoterapeutas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2014 metų liepos 16–26 dienomis. Tyrimo metu visoje šalyje buvo apklausti 1005 gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.

Parengta pagal bns.lt inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *