Praėjusi savaitė Europoje: gaidys ir opera, likusi be orkestro ir choro

Gaidys rankoje laiko knygą pavadinimu „Katastrofos elementai“ ©Kari Kuukka/OAJ

2014-10-18

Praėjusią savaitę Vokietijoje ir toliau tęsėsi transportininkų – pilotų ir traukinių vairuotojų – streikai. Italijoje, lėšų taupymo tikslais,  Romos Operos teatras liko be orkestro ir choro. Tuo tarpu Suomijos gatvėse atsirado daugybė aktyvistų, persirengusių gaidžiu. Kaip ir kodėl – savaitinėje Europos dirbančiųjų ir profsąjungų aktualijų apžvalgoje.

Italija: Romos Operos vadovybė priėmė drastišką sprendimą atleisti visus  182 operos teatro orkestro ir choro darbuotojus, tikėdamasi samdytis pigiau apmokamus darbuotojus iš kitų įstaigų. Šis sprendimas palaikymo nesulaukė: opera kaltinama nuvertinanti įgudusius, talentingus muzikus,  jų svarbą pačiai operai, bei  nejautrumu daugybės žmonių atžvilgiu, kurių gyvenimus paveiks šis atleidimas. Tarptautinis meno ir pramogų susivienijimas taip pat pasmerkė šį sprendimą ir reikalauja, kad Romos opera vėl pasamdytų atleistus orkestro ir choro darbuotojus, bei pradėtų socialinį dialogą su visais savo darbuotojais apie operos ateitį.

Suomija: Suomijoje prasidėjo kampanija, skirta skatinti visuomenės ir sprendimus priimančiųjų politikų suvokimą apie kokybiško švietimo svarbą ir naudą. Švietimo sektoriaus biudžeto apkarpymo besibaiminantys Suomijos mokytojai į pagalbą pasitelkė jau 500 metų skaičiuojantį skaitymo, mokslo ir žinių simbolį – gaidį. Gaidžiu persirengę aktyvistai vaikšto gatvėmis ir dalyvauja susitikimuose. Jų šūkis – „jokio švietimo biudžeto mažinimo!“, kaip ir kostiumas, yra skirtas priminti žmonėms, kad švietimas ir mokytojai yra reikalingi Suomijai.

Vokietija:  nerimstant traukinių vairuotojų  ir oro bendrovės Lufthansa pilotų streikams, papiktinusiems ne tik milijoninius nuostolius patiriančią bendrovę, bet ir šios bendrovės akcininkę -šalies vyriausybę – buvo prabilta apie ketinimus nesutarimus su darbuotojais spręsti ne sąlygų gerinimu, o senu ir ne kartą išmėgintu būdu – draudimais. Ruošiamas įstatymo pakeitimas, kurio remiantis iš profsąjungų būtų atimta teisė dalyvauti derybose dėl atlyginimų ar rengti streikus. Išimtis būtų taikoma tik didžiausiai kurioje nors kompanijoje veikiančiai profsąjungai. Nereikia net minėti, kad tokie ketinimai sukėlė audringą pasipriešinimo bangą ne tik tarp Vokietijos, bet ir visos Europos profsąjungų – kaip ir tas faktas, kad šią įstatymo pataisą mėginta „prastumti“ paslapčia.

Parengė Rūta Geležinė

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *