Kaip paprieštarauti viršininkui ir „neišskristi“ darbo?

2014-10-20

Lietuvoje įsitvirtinęs stereotipas sako, kad darbuotojas visada turi būti paklusnus ir nuolankus savo viršininkui, o paprieštaravimas viršininkui prilyginamas tiesioginei registracijai darbo biržoje. Vis dėl to, realybėje labai dažnai pasitaiko situacijų, kuomet  viršininkui tenka paprieštarauti arba tiesiog ištarti „ne“. Tad dalinamės 5 taisyklėmis, kaip kultūringai paprieštarauti savo viršininkui ir nesukelti bereikalingo konflikto dėl nesusišnekėjimo.

1. Visada gerbk savo viršininką

Nesvarbu kaip smarkiai nepritari savo viršininkui, visuomet su juo (ar ja) elkis mandagiai.Viršininkui niekada nerodysi, kad jis yra avinas, ožys ar barsukas, tad verčiau šiuos epitetus, kartu su necenzūriniais žodžiais, pasilikti sau.

2. Neprieštarauk savo viršininkui viešai

Išsakyti kritiką kitam žmogui viešai, net ir savo kolegai, visuomet laikoma prastu sprendimu. O viešai prieštaraudamas savo viršininkui paprasčiausiai prašaisi atleidžiamas. Juk viršininkas darbe vadovauja ir organizuoja darbą. Nei vienas viršininkas, net ir pats tolerantiškiausias, nepakęs pažeminimo ir savo autoriteto sumenkinimo sau pavaldžių darbuotojų akivaizdoje. Čia galioja auksinė taisyklė „pagyrimai sakomi viešai, o kritika – akis į akį“. Beje, verta prisiminti darbo santykiuose sklandantį išsireiškimą, kad visiškai atviras žmogus gali būti tik anonimiškai arba po mirties.

3. Pasirink tinkamą laiką

Konfliktinėse situacijose visi reaguojame skirtingai. Kuo daugiau streso patiria žmogus, tuo mažiau šansų, kad į iškilusią DAR VIENĄ problemą jis reaguos adekvačiai. Tad jeigu bosas sprendžia „kritinę“ situaciją, vadovauja susirinkimui, bendrauja su klientu ar šiaip laksto lyg „be galvos“, geriau yra palaukti ramesnio meto. Tinkamas laikas, ramus tonas ir argumentuotas kreipimasis kartais geriau nei tylėjimas.

4. Nepadaryk konflikto asmenišku

Žmonės mielai dalija patarimus už dyką. Užuot ėmus prieštarauti ar klausti, verčiau yra  paprašyti viršininko patarimo, kaip geriausiai spręsti problemą. Tokiu būdu bus išvengta asmeniškumų, o nesutarimas virs situacija „jūs su viršininku prieš problemą“, o ne „tu prieš viršininką ir prieš problemą“.

5. Neskubėk su pastabom

Dažnai žmogus pasako pastabą, o tik po to aiškinasi, ar ji teisinga. Ko gero nereikia minėti, kad viršininkas nėra pats tinkamiausiais žmogus tapti „bandomuoju triušiu“ aiškinantis problemą? Todėl visuomet verta prieš tokį pokalbį pasidomėti, gal problema jau buvo išspręsta, pasitikslinti ar turima informacija teisinga, bei pasiruošti argumentų savo pozicijai.

Sprendžiant konfliktą ir išsakant viršininkui pastabas, svarbu visuomet išlikti profesionaliam, objektyviam ir, pageidautina,  konstruktyviam – t.y. išsakyt ne tik tai, kas yra negerai, bet ir pateikti pasiūlymų, kaip iškilusią problemą būtų galima išspręsti.

Vertinkime mėgiamą darbą ir konstruktyvų vadovą – jų ne taip dažnai ir pasitaiko. Sėkmės!

Parengė Rūta Geležinė