Lietuvoje darbuotojas vis dar vertinamas menkai

2014-12-12

Nuo mūsų sukauptų žinių, patirties, motyvacijos, įgūdžių ir sveikatos priklauso ne tik asmeninė sėkmė, bet ir visos šalies gerbūvis. Tai – sunkiai išmatuojamas, tačiau labai svarbus žmogiškasis kapitalas, į kurį valstybė vis dar numoja ranka, atskleidė net dvejus metus vykdytas tyrimas.

Žmogiškasis kapitalas, kitaip dar vadinamas žmogiškaisiais ištekliais, tai tokios žmonių savybės kaip išsilavinimas, žinos, gebėjimai, netgi sveikata, kurios nulemia kiek vertingą darbą sugeba atlikti žmogus. Pavyzdžiui, jei daugelis žmonių sugeba pašluoti grindis, tai sukonstruoti ir į kosmosą paleisti raketą gali tikrai ne kiekvienas. Vadinasi, sugebantis tai padaryti žmogus turi vertingų „žmogiškųjų išteklių“, nuo kurių priklauso ne tik jo paties, bet ir visos valstybės gerovė.

KTU profesorė Rūta Čiutienė teigia, kad didinti savo „žmogiškąjį kapitalą“ (sutr. ŽK) verta kiekvienam: „investicijos į žmogų didina produktyvumą, o įsidarbinimo pagrindas yra ir bus žmogaus kvalifikacija“. Vis dėl to, anot jos, Lietuvoje yra nemažai kliūčių ir priežasčių, slopinančių norą „investuoti“ į šį savo kapitalą.

Išsilavinimas gali ir nuvilti

Netinkamos specialybės pasirinkimas ar įgytų kompetencijų negebėjimas pritaikyti darbo rinkoje, mažina investicijų efektyvumą, o tuo pačiu ir skatina nusivylimą investicijomis į išsilavinimą.

Darbo birža – tik išmokoms gauti 

„LDB paslaugomis dažnai naudojamasi ne tik siekiant pritraukti darbuotojus, bet pasinaudoti teisinėmis spragomis, gaunant subsidijas“, – pasakoja mokslininkė. Jos teigimu, tai daro tiek darbo ieškantieji darbo, tiek ir darbdaviai.

Algos auga lėčiau, nei verslas

„Šiandien atlyginimų augimas darbuotojams vis dar smarkiai atsilieka nuo verslo ekonominio augimo masto. Tai rodo, jog šiuo metu žmogiškasis kapitalas istoriškai vis dar yra nepakankamai įvertintas“, – neabejoja R. Čiutienė.

Nors mūsų šalyje ŽK vystosi gana sparčiai, jis yra menkai vertinamas. Pagal investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gaunamas pajamas pagal išsilavinimą, nuo kitų Europos Sąjungos šalių mes atsiliekame.

Įstatymus priima negalvodami, tyrimai – į stalčių

Nepakankamai įvertinama ir emigracijos arba „protų nutekėjimo“ problema. Būtina mažinti emigracijos srautus, didinti mūsų darbo rinkos patrauklumą, sukuriant geresnes darbo sąlygas ir priimtiną, kvalifikaciją atitinkantį darbo užmokestį.

Žmogiškąjį kapitalą tyrinėję mokslininkai kritikuoja ir valstybės vykdomą politiką. Jie teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų detaliau susipažinti su jau atliktų tyrimų rezultatais ir siekti įgyvendinti tyrimų rekomendacijas.

Taip pat, Lietuvoje neatsakingai vykdomos mokesčių reformos. Jų manymu, mokestinę naštą žmonėms didinti galima tik didėjančiu tempu augant ekonomikai,o užklupus krizei, mokesčius būtina didinti pirmiausiai verslui, o ne žmonėms.

Tyrėjų komandos atliktas darbas –  vieno ilgiausio šalies istorijoje trukusio ekonominio tyrimo dalis. Vyriausybės užsakyta, Lietuvos mokslo tarybos kuruota ir dvejus metus trukusi ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ buvo patikėta Kauno technologijos universiteto KTU EVF profesoriaus Ryčio Krušinsko vadovaujamai tarpdisciplininei septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komandai.

Parengė Rūta Geležinė, pagal KTU pranešimą spaudai. Visą pranešimą galite paskaityti čia.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *