Kolektyvinė sutartis gali tapti ir kilpa ant kaklo

2013-01-20
„Rudenį į profsąjungos el. pašto dėžutę gavome sutarties kopiją; laiško siuntėją domino, ar
pavieniai darbuotojai galėtų nepasirašyti, kad susipažino su sutartimi, kuri, jų manymu, riboja jų
teises“, – prisimena Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina.
Tokiu būdu ji sužinojo, kad „Maxima“ su LPSDPS pasirašė kolektyvinę sutartį.

„Kas mane šokiravo „Maximos“ kolektyvinėje sutartyje? Beveik viskas! Nuo to, kad šis
dokumentas paruoštas labai teisiškai neraštingai tiek forma, tiek turiniu, iki atskirų naujų darbo
teisės normų „išradimų“. Iki šiol neatgaunu amo ir nesuprantu, kas tai per dokumentas? Kam jis
pasirašytas? O kas gali paneigti, kad tai padaryta ne už gražias akis? O gal ir toliau LPSK (Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacija – red.) vyksta „socialistinis lenktyniavimas“ dėl kolektyvinių
sutarčių kiekybės, o ne dėl kokybės? Gal profsąjungos ES projektų vedamos „ieško kuo daugiau
klientų“, kad būtų galima sudėti atitinkamose projekto vietose paukščiukus? O kokia nauda iš
tokios kolektyvinės sutarties darbuotojams? Į šiuos ir dauguma kitų klausimų taip ir nesuradau
atsakymo“, – pareiškė save vadinantis „seno sukirpimo“ teisininku F. Jucius.. Toks kolektyvinių
sutarčių pasirašymo vajus yra žalingas ne tik darbuotojams, bet žemina profesinių sąjungų
prestižą, „atbaido“ darbo žmones nuo profesinių sąjungų“, – mintimis dalijasi sutartį pastudijavęs
profsąjungininkas.

PSDPS pirmininkas A. Posochovas sako, kad 2011 metų pabaigoje kreipėsi į „Maximos“ personalo
skyriaus vadovą su pasiūlymu sudaryti kolektyvinę sutartį su šakos profesine sąjunga, nes Darbo
kodeksas numato tokią galimybę, kai įmonėje nėra darbuotojų organizacijos. o prieš tai jis turėjęs
pasirašyti konfidencialumo sutartį, dėl to ir negalėjęs „reklamuotis“.

Derybose A. Posochovui talkino advokatas Nerijus Kasiliauskas, kuris išaiškino, kad reikalinga
delegatų konferencija (į vieną vietą vienu metu susirinkti 15 tūkst. bendrovės darbuotojų
neįmanoma), kuri ir delegavo atstovauti darbuotojams derybose dėl kolektyvinės sutarties Lietuvos
paslaugų sferos darbuotojų profesinei sąjungai. Kiek delegatų dalyvavo ir kaip jie buvo išrinkti,
LPSDPS pirmininkas teigė nežinąs, nes konferenciją organizavę darbdavio atstovai. Užtat
kolektyvinės sutarties priėmimo konferencijoje, jo teigimu, dalyvavo apie 20-30 delegatų. A.
Posochovas mano, jog nenuostabu, jeigu kas nors iš 15 tūkst. darbuotojų apie sutartį ir nežinojo.

Darbuotojas turi teisę nesilaikyti kolektyvinės?

Jis pripažįsta, kad kai kur teko nusileisti, tačiau jam buvę svarbu, „kad būtų pradėta kalbėti apie
socialines garantijas“. A. Posochovo teigimu, yra suderėta ir atlyginimų sistema, skatinimo sistema,
tačiau jis apie tai kalbėti negalįs dėl pasirašytos konfidencialumo sutarties.„Mano žiniomis,
apmokėjimo sąlygos nebuvo keistos ir darbuotojams mokami įprastiniai atlyginimai, – komentuoja
I. Judina. – Apie neva sutartus didesnius atlyginimus neverta net kalbėti, nes kolektyvinėje
sutartyje „Maxima“ jokių įsipareigojimų neprisiėmė“.

A. Posochovas teigė manąs, kad darbuotojas turi teisę rinktis, kurių nuostatų – kolektyvinės
sutarties ar Darbo kodekso – jam laikytis. Tokį pareiškimą I. Judina vadina visišku
absurdu: „pasirašyta kolektyvinė sutartis yra privaloma tiek darbuotojams, tiek darbdaviui.
Juolab kad darbuotojo atsakomybė už jos nesilaikymą apibrėžiama viename iš „Maximos“
kolektyvinės sutarties punktų, kuriame jos nesilaikymas vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės
pažeidimas. Tuomet palankesnės Darbo kodekso nuostatos pasirinkimas tolygus kolektyvinės
sutarties nesilaikymui, o tai reiškia atleidimą be įspėjimo. Ir tai yra blogis, ir nors jį šimtą kartų
pavadinsi „nauda“ ar „gėriu“, jis tokiu netaps“, – komentuoja pašnekovė.

Jeigu už kolektyvinės sutarties nesilaikymą darbuotojas būtų atleistas iš darbo, jis gali kreiptis į
teismą, kur tikrai laimėtų, – sako A. Posochovas ir kviečia kreiptis į jį visus, „kam blogai“.

Pažanga ar nusikaltimas?

LPSDPS vadovas įsitikinęs, kad kolektyvinė sutartis yra pažanga, ypač jeigu toks „monstras“
kaip „Maxima“ ją pasirašo. „Pasirašyčiau ir ant balto lapo, nes kolektyvinė sutartis tai – praarta
dirva, kurioje jau galima kažką sėti“, – teigia pirmininkas. ( Kada žmogus gali taip vapalioti ??
autor. past.)

„Tai jokia „praarta dirva“, o išdeginta dykra, kurioje dar ilgai nieko nebus nei pasėta, nei
užauginta, išskyrus „Maximos“ pelnus, kurių augimas neturi nieko bendro su darbuotojų gerove“,
– replikuoja I. Judina. F. Jucius taip pat mano, kad geriau jau jokios kolektyvinės sutarties, negu
bloga, „išskirtinai ginanti tik darbdavį“.

A. Posochovo oponentus stebina tai, kad LPSDPS įgaliojimai nutrūko iš karto pasirašius
kolektyvinę sutartį. Į tai jis atsako, jog įgaliojimai pereis bet kuriai profesinei sąjungai, kuri tik
įsisteigs „Maximoje“. Esą darbdaviai turės su ja viską derinti, nepaisant to, kas parašyta sutartyje.

Tiesa, keista ir tai, kad nė viena pusė neinformavo apie jau pasirašytą kolektyvinę sutartį. Paprastai
net ir bendrovės skuba tuo pasigirti. „Manau, kad „Maximai“, puoselėjančiai savo įvaizdį, būtų
geriau, kad ši sutartis liktų slapta ir būtų kuo mažiau diskutuojama apie priemones, kuriomis
įteisinama „vergovė“, – komentuoja SAMPRO, kurios sudėtyje yra UAB „Palink“ profesinė
sąjunga, pirmininkė I. Judina. – Nepriskiriu A. Posochovo prie protiškai neįgaliųjų, todėl
manau, kad jis gudrauja. Norėdamas išlikti nuosekliu, jis bus ištikimas savo pozicijai,
priešingu atveju tektų prisipažinti, kad padarytas nusikaltimas“.

Beje, „Maximos“ kolektyvinė sutartis galioja penkerius metus. „Jeigu darbdavys nepradeda derybų
dėl naujos kolektyvinės sutarties likus dviem mėnesiams iki šios KS galiojimo pabaigos, ši KS
automatiškai pratęsiama kitam penkerių metų laikotarpiui“, – sakoma viename iš punktų. Galimybė
darbuotojams inicijuoti derybas dėl sutarties nenumatyta.

Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ komentaras:

Turėjome ir mes panašių į A.Posochovą veikėjų, tačiau labai greit ir ryžtingai jais, kaip piktybiniu augliu, atsikratėme. Besikuriant AB ,,Betonika“, susidūrėme su kolektyvine
sutartimi, kurią buvo pasirašęs taip pat LPSK narys. Panaikinome ne tik abejotiną kolektyvinę sutartį, bet ir išvaikėme visus ,,žonglierius“. Šiuo metu bendrovėje kolektyvinės sutarties nėra, tačiau dirbančiųjų atstovavimas ženkliai efektyvesnis. Ar A. Černiauskas ir A. Posochovas dėl šios istorijos pasiaiškins prieš Lietuvos laisvąsias profsąjungas parodys ateitis. LPS ,,Sandrauga“ niekada nepripažino ,,geltonųjų“ ( kapitalui parsidavusių) profsąjungų, sovietinį profsąjunginį turtą užgrobusių profsąjungų, amžinųjų, uždarosios trišalės tarybos narių, kad ir kokie politikai jas globotų. Manome, kad vėliau ar anksčiau dirbantiesiems paaiškės, kad tarp kovojančių profsąjungų, kaip ir gamtoje, pasitaiko ir išsigimimų. Senovės Romoje jais atsikratydavo mesdami nuo skardžio, kad neužterštų žmonių giminės. Dabar, deja, demokratija ir visi turi teisę rinktis į kokią profsąjungą stoti…

Šis straipsnis paruoštas remiantis „Profsąjungų naujienos“ informacija

Petras Mintaučkis

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *