2015-01-11 
Verslo dovanų pasaulyje įsigali nauja mada – Europos ir Šiaurės Amerikos kompanijos vis dažniau Kalėdų ir kitomis progomis savo darbuotojams įteikia žingsnių matuoklius. Šios dovanos yra palankiai vertinamos, mielai dovanojamos ir džiugiai priimamos. Tačiau nekaltai atrodanti dovana gali turėti ir tamsiąją pusę. Taigi, žingsnių matuokliai darbuotojams – smagus žaidimas ar šiurpokas pasaitėlis?
Kai kurios organizacijos, tradiciškai apdovanojančius darbuotojus metu pabaigoje, pastaruoju metu pamėgo dovanoti žingsnių matuoklius. Šis prietaisas matuoja jį naudojančio asmens fizinį aktyvumą, todėl yra mėgiamas sveiko gyvenimo būdo išpažinėjų. Darbdaviai, atradę, kad sveikas darbuotojas = geras darbuotojas, pamėgo būtent taip motyvuoti savo pavaldinius daugiau judėti ir tokiu būdu rūpintis savo sveikata.
Prie vis augančio šių prietaisų populiarumo prisideda ir mažėjanti jų kaina. Įprastai apie 100 JAV dolerių (apie 84 Eur, arba 290 Lt) kainuojantiems prietaisams, Kinijos gamintojai jau siūlo ir alternatyvas už 13 JAV dolerių (10 Eur, arba 38 Lt), matuojančias savininko miegą, judėjimą, turi imontuotą žadintuvą ir net galinčias įjungti/išjungti mobilųjį telefoną.
Tačiau skeptikai neskuba džiaugtis naująja sveikos gyvensenos skatinimo mada organizacijose. Ir tam jie turi porą savų, ganėtinai įtikinamų argumentų.
Visų pirma, prietaisai negali tiksliai išmatuoti visų žmogaus judesių, ypač jeigu atliekamas veiksmas negali būti suskaidytas į keletą išmatuojamų „žingsnių“. Dėl šios priežasties, nemažai judesių matuoklių turi įdiegtą funkciją, leidžiančią savininkui papildyti prietaiso užfiksuotus duomenis tokia informacija kaip atlikti svorių kilnojimo ar jogos pratimai.
Tačiau net ir ši funkcija pilnai neapsaugo nuo paklaidos. Prieš keletą mėnesių buvo atliktas tyrimas, kurio metu tarpusavyje palyginti trijų populiariausių sporto reikmenų kompanijų pardavinėjami žingsnių matuokliai. Tą pačią dieną nešioti FuelBand, the Force ir Up matuokliai pateikė rezultatus, kurie skyrėsi daugiau negu 40 procentų. FuelBand SE rodė, kad prietaiso nešiotojas per dieną nuėjo 9 725 žingsnius, the Forse suskaičiavo 11 981, o Up – 6 785 žingsnius. Per kelias savaites ar net mėnesius šie netikslumai sudarytų tikrai drastišką skirtumą.
Trys matuokliai – trys skirtingi rezultatai. Bent jau kol kas, šių matuoklių galimybės išmatuoti kiekvieną žmogaus judesį išlieka ganėtinai ribotos.
Tačiau ne žingsnių matuoklių tikslumas skeptikams kelia daugiausiai susirūpinimo. Dėmesio centre – asmens duomenų saugumas. Žingsnių matuokliai nuolatos transliuoja informaciją, kuri gali „nutekėti“, ar liaudiškai tariant, būti „nulaužta“. Dažniausiai transliuojama palyginti „nekalta“ informacija apie tai, kiek žingsnių per dieną nueina prietaiso savininkas. Tačiau prietaisams tobulėjant, jie pradeda rinkti kur kas detalesnę informaciją apie savininko sveikatos būklę, o ši informacija, pakliuvusi į blogas rankas, gali būti žalinga.
Pavyzdžiui, einant į susitikimą su konkuruojančios kompanijos vadovu, būtų labai įdomu žinoti jo kraujo pulso duomenis. Šie duomenys gali būti savotišku melo detektoriumi, kuris parodo, kad asmuo meluoja, ar bent jau padėtų sužinoti, kada jis jaučia stresą.
Dar daugiau problemų žingsnių matuokliai gali sukelti darbuotojams. Jeigu darbdavys turi priėjimą prie darbuotojų nešiojamų matuoklių rodmenų, vadinasi, darbdavys gali laisvai sekti ir kiek kuris darbuotojas laiko praleidžia kavos pertraukėlėse, kaip dažnai vaikšto parūkyti ir t.t. Šia prasme, kompanijų darbuotojams dovanoji žingsnių matuokliai taptų savotišku „pasaitėliu“, leidžiančių darbdaviui sekti kiekvieną savo darbuotojo judesį. Tiesiogine prasme.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis BBC.co.uk inf.