2015-02-10 
Pastebima tendencija, kad ekonominę emigraciją į užsienį keičia vidinė migracija į didesnius šalies miestus. Pernai vidinė migracija Lietuvoje pasiekė penkiolika metų neregėtus mastus – gyvenamąją vietą pakeitė beveik 63 tūkst. gyventojų, tai net penktadaliu daugiau už 2010-ųjų rodiklius, kurie nesiekė nė 50 tūkst.
2014-aisiais metais migracija tarp Lietuvos miestų ir miestelių buvo 1/10 didesnė ir už 2013 metus, kuomet išvyko 57 tūkst. gyventojų, skelbia „Swedbank“ analitikai, atlikę penktąją lyginamąją savivaldybių analizę.
Sprendimui keisti gyvenamąją vietą įtakos turi keletas priežasčių, kurias galima apibendrinti kaip geresnės gyvenimo kokybės siekį. Vieniems tai reiškia švaresnę ir ramesnę aplinką užmiestyje, kitiems – galimybę gauti geresnį darbą, tretiems – erdvesnį būstą.
Sprendžiant iš to, jog pagal pasirinktą gyvenamąją vietovę pirmavo didmiesčių rajonai, kurortai bei savivaldybės, iš kurių ankstesniais metais intensyviai emigruodavo gyventojai į kitas šalis, manoma, kad padidėjusią vidinę migraciją paskatino pagerėjusios finansinės galimybės, bei siekis investuoti sukauptas santaupas.
Pajamų skirtumai augo
Nors vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo beveik 5 proc. ir tai buvo pastebima beveik visose savivaldybėse, atotrūkis tarp mėnesinių pajamų taip pat nepaliovė didėti. Pernai skirtumas tarp pagal šį dydį pirmaujančio Vilniaus m. ir greta įsikūrusios Šalčininkų sav. sudarė 226 eurus, o 2013-aisiais – 207 eurus. Lyginant pastarojo penkmečio vidutinio atlyginimo po mokesčių dydžio tendencijas, mažiausias skirtumas buvo fiksuotas 2009 m. pabaigoje (163 eurai/mėn.)
Ryškiausiai vidutinis atlyginimas kilo Trakų rajono savivaldybėje (daugiau nei 10 proc.), beveik tiek pat jis augo Pagėgių rajone, šiek tiek mažiau – Marijampolėje bei Tauragėje. Mažiausias augimas fiksuotas Akmenės ir Alytaus rajonuose (vos per 1 proc.). Kukliausių pajamų savininkais lieka Šalčininkų, Zarasų ir Kalvarijos savivaldybių gyventojai, uždirbantys vidutiniškai apie 400 eurų/mėn. Didžiausią vidutinį atlyginimą gauna vilniečiai, klaipėdiečiai ir didžiųjų pramonės centrų, tokių kaip Jonava ir Kėdainiai, gyventojai, kurių pajamos siekia apie 600 eurų/mėn.
Darbo vietas kūrė didmiesčiai ir kurortai
Didžiausias nedarbas pernai metų pabaigoje buvo Jurbarko, Zarasų, Alytaus, Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kur jis svyravo nuo 16 iki beveik 18 proc. Mažiausiai bedarbių turėjo Kretingos ir Trakų rajonai, taip pat Elektrėnai, Šiauliai, Vilnius ir Neringa, kur nedarbo lygis sudarė nuo 5,5 iki 6,7 proc.
Palyginti su 2013-aisiais, pernai nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse, apie 1,8 proc. p. šalies mastu, tačiau dviejose savivaldybėse jis traukėsi dvigubai daugiau. Geriausius rodiklius kovojant su nedarbu pademonstravo Kalvarijos ir Kelmės rajonai. Vertinant pastarųjų ketverių metų pastangas, išsiskyrė Kretingos ir Panevėžio rajonų savivaldybės, kuriose registruotų bedarbių sumažėjo dešimtadaliu. Prasčiausiai sekėsi Visaginui, kur nedarbo rodikliai krito vos 1,4 proc. p., nedaug pasistūmėjo ir Kazlų Rūda (-2,5 proc. p.). Šalyje 2010-2014 m. nedarbas mažėjo vidutiniškai 6.6 proc. p.
BNS.lt paskelbta inf.