Pristatyti pasiūlymai, kaip gerinti mokytojų darbo sąlygas.

2015-02-28

Praėjusią savaitę LR Vyriausybei buvo pristatyti darbo grupės, rengusios pasiūlymus dėl švietimo padėties Lietuvoje,  veiklos rezultatai. Tokią informaciją išplatino Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau dalis profesinių sąjungų pastebi, kad džiaugtis teigiamais darbo grupės veiklos rezultatais – dar gerokai per anksti. Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kad darbo grupė pristatė LR Ministrui pirmininkui savo rekomendacijas dėl padėties švietimo sektoriuje gerinimo. Ten pat teigiama, kad tarp pristatytų pasiūlymų buvo aptarti ir itin aktualūs švietimo įstaigų finansavimo, bei pedagogų darbo užmokesčio klausimai.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pastebi, kad šie klausimai yra keliami jau seniai. Būtent analogiškų problemų sprendimo reikalaujantys pedagogai dar praėjusių metų rudenį buvo surengę streiką, o švietimo darbuotojų anuomet iškeltame reikalavimų sąraše galima pamatyti ne vieną darbo grupės pateiktą „pasiūlymą“  (pamatyti originalų reikalavimų sąrašą ir palyginti jį su dabar svarstomomis „inovacijomis“ galima čia).

„Keista matyti švietimo ir mokslo ministeriją dabar taip pompastiškai deklaruojant vykstančių derybų procesą, kai iš tiesų jie gerokai atsilieka. Dar pernai metais, nesulaukdami rezultatų, pedagogai kilo į streiką – per daug uždelsta buvo jau tada. Tuomet net kalbėtis su mokytojais nenorėjęs ministras, dabar giriasi ir pristatinėja sprendimus, kurie jam buvo įteikti dar 2014 metų birželio 23 dieną. Tik ar tinka patarlė „geriau vėliau negu niekada“, kai kalbama apie Lietuvos švietimo sistemą, taigi, ir apie visos Valstybės ateitį? – retoriškai klausė LPS „Sandrauga“ pirmininkas.

Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad tarpinstitucinė darbo grupė šalies Vyriausybės svarstymui pateikė šiuos siūlymus:

  • Mokinio krepšelį pakeisti klasės krepšeliu – tai, esą, turėtų užtikrinti stabilesnį ir skaidresnį ugdymo finansavimą. Tiesa, net jei ir bus priimta, ši naujovė pirmąsias šalies mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas pasieks tik 2016 metais;
  • Kasmet palaipsniui didinti auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus, kol jie pasiektų kitų mokytojų darbo apmokėjimo lygį (iš viso apie 40 proc.);
  • Panaikinti prievolę mokyklų direktoriams dirbti 5 kontaktines valandas, nemažinant jų tarnybinių atlyginimų koeficientų – anot ministerijos, tai padidintų mokytojų darbo krūvius ir nuo jų priklausantį darbo užmokestį;

Skelbiama, kad taip pat yra siūloma tęsti mokyklų tinklo optimizavimą; griežčiau reglamentuoti klasių komplektavimą bei lėšų naudojimą mokyklų administravimui; 2016 m. parengti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarką; didinti švietimo ir mokslo finansavimą, atsižvelgiant į BVP augimą ir valstybės finansines galimybes, kad nacionalinio biudžeto išlaidų dalis švietimui sudarytų 6% nuo BVP; minimalią pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribą pakelti iki vidurkio, pakeičiant šiuo metu dažniausiai taikomus minimalius koeficientus; mokėti išmokas paliekantiesiems švietimo sektorių.

Ministerija skelbia, kad yra „tikimasi, kad šie darbo grupės pasiūlymai taps pagrindu švietimo profesinėms sąjungoms ir Vyriausybei derantis dėl Švietimo šakos kolektyvinės sutarties sudarymo“.

Skeptiškai šias žinias sutinka ne tik LPS „Sandrauga“, bet ir kai kurios kitos švietimo darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos, taip neapstulbintos darbo grupės veiklos rezultatų. Jos pastebi, kad  pasiūlymai turėjo būti parengti dar vasario 1 dieną – taigi, vėluoja beveik mėnesiu, o ir dėl pačios darbo grupės įgaliojimų būtų galima gerokai pasiginčyti.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis smm.lt, bns.lt ir LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *